Aš retai rašau apie moteriškus kvepalus, nepaisant to, kad vyriškų ir moteriškų kvapų jau seniai nėra: apie tai esu rašęs ir dar rašysiu; yra tik paskirstymas rinkodaros tikslais, įvestas JAV prieš gerus šešiasdešimt metų, kad daugiau kvepalų parduotų vyrams, kurie yra nedrąsūs dėl savo seksualinės orientacijos ir bijo, kad juos laikys gėjais, jei jie kvėpinsis. Tokių vyrų daug nebėra, ir tas skirstymas yra dirbtinis. Lygiai taip pat juk nebūna vyriško arba moteriško vyno (tačiau bobiška literatūra ir bobiški žurnalai, deja, tebeegzistuoja, bet čia jau kita tema; ši skiltis yra apie kvepalus).
Taigi, kvepalai „Do Not Disturb“ iš Vilhem Parfumerie nepigūs, bet ir ne kosminiai – 100 ml buteliukas Lietuvoje kainuos truputį virš 200 eurų, ne Lietuvoje – irgi panašiai. Pažymėti, kaip moteriški.
Oficiali legenda: Holivudo aukso amžius, Marilyn Monroe ir Frank Sinatra, narkotikai ir seksas, kūryba be ribų ir šlovė tiems, kas išgyveno. Galbūt, bet aš šiuose kvepaluose skaitau visiškai kitus pažadus ir raktinius žodžius.
Sunku suprasti, kodėl jie klasifikuojami, kaip moteriški: gal todėl, kad pakankamai daug gėlių tonų (juose nieko blogo; kai kurie vyriški kvepalai irgi turi daug gėlių, yra tokie Givenchy Insense, ir apie juos kada nors parašysiu, tai jie vyriški, ir ten vien tik gėlės, gėlės ir dar kartą gėlės). Tačiau moterims jie, tikėtina, patiks: nėra ten tabako, deguto ir parako, prakaito ir nutrintos balno odos, čia viskas lengviau ir gražiau.
Kvepalai „Do Not Disturb“ atsiveria gvazdikėliais ir juodaisiais serbentais – taip, tais pačiais, kuriuos tokie specialistai, kaip aš, kaip mat užuodžia vyne iš Cabernet Sauvignon vynuogių (kvepalų moksle aš savamokslis, o štai apie vynus esu mokęsis profesionaliai). Juodieji serbentai, serbentų uogienė, ir sutraiškyti serbentų lapai. Nežinau kitos tokios uogų šventės, nebent kiti nuostabūs ir jau klasikiniais tapę moteriški kvepalai Christian Dior – Poison (1985), kurie tiesiog pjauna nuostabiu gervuogių kvapu.
Tai fantastika, kurios autorius – vyresnės kartos parfumeris Jean Guichard, dar pasižymėjęs Calvin Klein moterišku „Obsession“ (iš tų pačių metų, o apie vyriškus „Obsession“ esu rašęs DELFI, o taip pat sukūręs Concentré D'Orange Verte (Hermes), kuriuos kada nors irgi aprašysiu, nes nėra šventesnio dalyko parfumerijoje, negu kilnūs ir nesaldūs citrusai.
„Do Not Disturb“ toliau groja gvazdikais, tomis nelabai fantastinėmis gėlėmis, kurias mūsų vyrai pratę dovanoti kovo aštuntąjai, bet tas kvapas taip integraliai nugula į bendrą puokštę, kad net ir aš galiu kvėpintis gvazdikais ir nieko. Ir dar nudžiūvime yra vetyveris (brangaus viešbučio muilas, indiška žolė) ir papirusas. Papirusas, žolė iš Egipto, man yra sava, kadangi mūsų namuose Vilniuje mano vaikystėje mes auginome papirusą, parsivežtą iš Prancūzijos, ir man ta žolė buvo ne tik egiptietiškų raštų istorija.
Kvapas „Do Not Disturb“ yra kompleksinis, lengvabūdiškas ir pilnas turtingojo pasaulio asociacijų. Jame daug klasikinio grožio ir elegancijos, ir aš galiu suprasti, kaip jį sieja su Holivudo aukso amžiumi. Jis – kaip šampanas už šimtą eurų, kurio skirtumą nuo šampano už dvidešimt penkis eurus supras tik treniruotos nosys ir gomuriai. Fantastiniai kvepalai. Pirkite ir kvėpinkitės, nes kas yra du šimtai eurų? Poros valandų atlyginimas. Laimingų naujųjų metų.
