Yra kitaip, kai kalbame apie kvapus. Net labiausiai nejautrūs kvapui žmonės turi ką pasakyti apie medžio kvapus. Stalių dirbtuvės, medinė pirtis, pušynas, Kalėdų eglutė, kedras, net drožiami pieštukai.
Dabar pagalvojau, kad nėra nė vieno medinio kvapo, kuriuo aš nesižavėčiau.
Spygliuočiai („Užkalnis: kvepiu, kaip žalias krokodilas“), degutu teptos žvejų valtys („Užkalnis: pauostykit. Kas norės kvėpintis valčių degutu?“), lentpjūvė, pjuvenos, drožlės ir skiedros („Užkalnis pagaliau išvydo savo vardą ant kvepalų buteliuko“).
Kas bendra šiuose kvapuose? Ne Užkalnis. Medis.
Medinis kvapas yra ir iš kolekcijos apie įsivaizduojamus autorius (Imaginary Authors) – rašiau apie vienus jų: „Užkalnis užuodė širdgėlos kvapą ir liko šoke“.
Šiandien – Every Storm A Serenade (kiekviena audra, kaip serenada).
Autorius – parfumeris Josh Meyer iš Portlendo, Oregono valstijos, kuriantis tik savo prekės ženklui.
Tie kvepalai, apie kuriuos rašau šiandien, yra visiškai ir absoliučiai apie tą Oregoną, kurį aš pažįstu ir myliu: tai medis ir Ramusis vandenynas, begalinės erdvės ir laukinė Vakarų pakrantė.
Sidabrinė eglė, kvapnus muilinas vetyveris, šiek tiek gyvuliškos ambros, ir sintetinis vandens ir ozono kvapas (Calone cheminė formulė, duodanti jūros kvapo pojūtį, gamtoje toks aromatas natūraliai neatsiranda).
Visame kvape – jokių citrusų, jokių gėlių, jokio saldumo. Daugeliui (ir man) tai – svajonė.
Nuo tokio kvapo norisi keliauti ir dairytis. Jis labiau tiks šaltam orui, nes (priklausomai nuo odos tipo, žinoma) karštą vasaros dieną jis nelabai gerai maišysis su rūgštoku šviežio prakaito kvapu, nors ką gali žinoti, jums gali ir pavykti.
