„Onskad“ „50“ yra dar vienas pavyzdys, kaip vis labiau bandoma parduoti ne kvailus ir beprasmius vaizdinius ir pareiškimus („kvepalai savimi pasitikinčiam vyrui“, „kvepalai moteriai, kuri nežino, ko nori gyvenime, bet yra pratusi zyzti dėl visko“), bet epochos madą ir dvasią.
Apie dar vienus kvepalus iš „Onskad“, tai buvo apie 1980-ųjų, mano paauglystės ir jaunystės laiką, kai viskas jaudindavo erotiškai jau vien nuo to, kad pabusdavai ryte („Užkalnis. Kaip rašyti apie kvepalus, kai Rusijoje banditų maištas?“).
Šiandien apie dar vienus kvepalus, kuriuos sukūrė antropologė ir kvepalų diletantė Lea Hiram, bet jau apie visai kitą laikotarpį: penkiasdešimtuosius, arba šeštąjį dešimtmetį.
Tik ką baigėsi Antrasis pasaulinis karas, jokių ten metoo ar panašaus politinio korektiškumo, apie genderius, vaikų teises ir nerimo sutrikimą niekas dar negirdėjo, geriausiu vaistu nuo depresijos laikomas viskis ir krepšinis, moterų darbas kontorose yra nešioti kavą, visi rūko visur, nėra jokios becukrės kolos ir sveiko gyvenimo simbolis yra cigaretės su filtru, o šūkis yra ne „negerti vairuojant“, bet „užsimesti su saiku, protingai, kad kelias nedulkėtų“.
Tačiau, nepaisant atsilikusių dalykų, kuriuos išdėsčiau aukščiau, Amerika klesti, yra turtingesnė už visą likusį pasaulį kartu paėmus, automobiliai dideli, pinigų sočiai, kinematografas ir muzika yra tokie puikūs, kad ligi šiol sudaro pagrindą ir motyvaciją dabar kuriamai produkcijai.
Pradedant karu Korėjoje, prasideda pusę šimtmečio vykęs Šaltasis karas, kurio didžiulis ekonominis postūmis leido Amerikai iškilti į nematytas aukštumas ir galiausiai sugniuždė Sovietų Sąjungą, paleidęs ją su elgetos terba. Tai šį nuostabų laikotarpį ir atšvęskime.
Tai yra, iš esmės, klasikinis šipras su gėlėmis, teoriškai skirtas moterims, tačiau tinkamas ir vyrams, ypač tiems, kurie nieko nebijo.
Pradinis gūsis, vos pasipurškus, yra prieskoniai ir citrusas, net anyžius ir kuminas, tada pasirodo saldi turkiška rožė ir šiltųjų jūrų ylang ylang žiedas, taip pat konjako atodūsiai, ir galiausiai viskas nudžiūva į kapitalinį, epinį, legendinį ir neapsakomą, lyg antklode užklojantį super-šleifą: gausiai narkotinių pačiulių, muskusas ir kiti gyvuliniai kvapai ir, pagaliau, kerpės. Kvepalai sumūryti lyg tvirtovė.
Kažkokia fantastika, lyg kreivame veidrodyje ir jo ribuliuose ir ratiluose atsispindi ir gyvuliškas „Kouros“ iš „Yves Saint Laurent“ („Užkalnis kvepia gyvuliu“) ir senovinis 1955 vyriškumas, „Chanel pour Monsieur“ („Užkalnis: kuo kvepia mano lytinė orientacija?“).
Jeigu dar nenusipirkote (nežinau, kodėl?), jums reikia mygom išbandyti šitą, nes tai yra stiprūs įspūdžiai ir brutali erotika viename flakone. Ieškote kuklumo? Ieškokite kur nors kitur.
