Šarūnas Nakvosas, antrinės dizainerių drabužių rinkos ekspertas ir parduotuvės „uRock“ įkūrėjas, dalijasi savo žiniomis ir patarimais, kaip išvengti klastojimo rizikos ir pasirinkti tik originalius dizainerių drabužius.
– Kaip atsirado jūsų parduotuvė?
– Ji atsirado maždaug prieš 11 metų. Pradžioje buvome trise, aš, mano brolis ir dar vienas žmogus. Keletą metų „Ebay“ platformoje sėkmingai prekiavome vyriškais firminiais džinsais, kiek vėliau pradėjome domėtis „high-end“ drabužiais. Tais gaminiais, kurie turi didesnę vertę ir kuriuos galėjome parduoti brangiau. Pradžioje pirkome Italijoje, dirbome su viena mergina, kuri padėdavo darbuose. Mes surasdavome tuos drabužius, o ji suderindavo kainas, nes mokėjo itališkai.
Pirkome ir kitose internetinėse platformose, tiek Anglijos svetainėse, tiek Amerikos, žinoma, daugiausiai iš Italijos. Vėliau ir pats išmokau italų kalbą. Domėjomės kas yra geras, vertingas drabužis, kur jį įsigyti. 2015 metais rinka buvo didžiule, drabužių buvo daugiau nei pirkėjų. Na o mes iš tikrųjų tuos drabužius tiesiog perpardavinėdavome. Dabar jau kokius 6-7 metus prekiaujame vertingais dizainerių drabužiais.
– Ar darbas su mada, drabužiais – svajonė nuo vaikystės?
– Taip, man tie drabužiai buvo kažkuo svarbūs ir įdomūs. Jau 14-15-os metų, kai pirkdavau drabužius turguje, visuomet ieškodavau įdomesnių drabužių, kad būčiau išskirtinis. Buvo vienas kartas, kai jau buvau vyresnis, klube iš manęs pradėjo juoktis barmenas, pradžioje nesupratau kodėl, tačiau po to pamačiau vaikiną dėvintį tokius pat marškinėlius kaip ir aš. Na ir ką, išėjau iš klubo, grįžau namo, persivilkau marškinėlius ir tik po to grįžau. Išskirtiniu man būti buvo ir yra labai svarbu.
– Kas paskatino jus sutelkti dėmesį į būtent antrų rinkų dizainerių drabužius?
– Kai atsirado „Mano drabužiai“, dabartinis „Vinted“, matėme, kad ta rinka augo. Jau tuo metu buvome atradę ir dėvėtų drabužių parduotuves, kuriose galėdavome rasti geresnių drabužių ir parduoti juos brangiau. Labai įdomu, kad antrinėje rinkoje tu gali surasti tokių drabužių, kokių nėra parduotuvėse. Taip pat mes dažniausiai negalime sau leisti įsigyti naujų dizainerių drabužių oficialiose parduotuvėse dėl ne visiems prieinamos kainos.
Perkant antrinėje rinkoje, išskirtinį drabužį gali įsigyti pigiau, o po poros metų ir vėl parduoti. Dizainerių drabužių vertė neretai su metais auga, todėl parduoti gali pavykti ir už didesnę kainą nei įsigijai. Tvarumas taip pat yra labai svarbus dalykas, nes, kai nusiperki drabužį, panešioji ir parduodi kitiems – tu daliniesi juo su kitais.
– Pagal ką atrenkate savo asortimentą?
– Asortimentą atrenkame pagal keletą faktorių. Pirmiausia pagal tai, ko žmonėms reikia. Juk pavasarį nepirksime žieminių striukių, kad ir kokios geros kainos būtų. Gal geriau akiniai nuo saulės ar galbūt kokie aksesuarai, bateliai, marškinėliai, tai, kas tuo metu aktualu.
Kiti dalykai, kurie antrinėje rinkoje yra labai svarbūs, yra drabužio būklė ir kaina. Mes perkame ir parduodame kiekvieną dieną, gyvename drabužiais. Prieš pirkdami vertiname rinkos vertę ir kokia yra to drabužio paklausa. Jei jis yra vertingas ir mes galime jį įsigyti pigiau nei rinkoje, mes turbūt jį pirksime.
– Kaip užtikrinate asortimento drabužių autentiškumą?
– Dažnai susilaukiame šio klausimo, neretai žmonės ir mūsų instagrame klausia: „Kaip jūs žinote, kad tai yra originalus daiktas?“ Mes dabar pavyzdžiui turime „Dsquared2“ kepurių ant kurių vidinės etiketės rašoma, kad jos yra pagamintos Kinijoje. Gerai skamba, prabangaus mados ženklo kepurės pagamintos Kinijoje. Bet jos yra originalios, nes „Dsquared2“ būtent tas kepures užsako ir gamina Kinijoje.
Aš sakau labai paprastai – jei tau skauda pilvą, ateini pas gydytoją, jis tau nustatė apendicitą ir sako, kad reikės operuoti, išsigandęs ateini i operacinę, chirurgas sako gulkis ir aš tave operuosiu. Ar tu klausi chirurgo, kaip tai jis darys ir iš kur jis žino, kur tas apendicitas? Žinoma, neklausi. Tai čia panašiai.
Mes turime kompetencijos, patirties, nusimanome savoje srityje. Pavyzdžiui atskirti originalius „Lacoste“ polo marškinėlius yra 14-ika niuansų. Pradedi nuo vieno niuanso, pavyzdžiui, sagų, ir žiūri, ar jos tokios kokios turi būti, tuomet ar logotipas, etiketės yra teisingi, ar apykaklė atsilenkia taip kaip turi atsilenkti, ar audinys nekelia įtarimų. Jei bent vienas niuansas neatitinka kriterijų, tu iškart atmeti tą daiktą kaip neoriginalų.
Žinoma, niekada negalime sakyti, kad viską žinome. Šiai dienai, jeigu manęs paklaustų, ar originali „Louis Vuitton“ rankinė, aš neatsakyčiau nes tiesiog šioje rinkoje nedirbu. Taigi, ką žinai tai tą žinai, ko nežinai, nežinai, o ką nori sužinoti, tu tuomet giliniesi.
– O jei atskirti nuo originalo nepavyksta, kaip galėčiau gauti pagalbos?
– Visada galite rašyti mums, tikrai padėsime ir atsakysime, jei tą prekinį ženklą išmanome. Tikrai žmonės kreipiasi į mus su klausimais dėl drabužių autentiškumo. Kita vieta, kur galima gauti pagalbos, yra žmonių bendruomenės. Jei tau, pavyzdžiui, patinka kažkuris prekinis ženklas, gali susirasti bendruomenę, kuri apie tai kalba, dalinasi įvairia informacija.
Yra grupės ir apie „Chanel“ gaminius, kuriose galėtum pasiklausti ar ši, tarkime, rankinė yra originali. Tikrai gausi atsakymą per kelias minutes. Dar vienas sprendimas yra tiesiog pačiam daugiau gilintis, mokytis. Yra „Grailed“ platforma, kurioje įkeliant prabangaus mados prekinio ženklo gaminį yra patikrinamas jo autentiškumas. Ši platforma taip pat gali leisti lengviau įsigilinti.
– Kokie prekiniai ženklai yra dažniausiai padirbinėjami?
– Nuoširdžiai atsakysiu – visi. Lengviau atsakyti yra kokie nepadirbinėjami. Padirbinėjama yra nuo paprastų „Nike“, „The North Face“ striukių, nes jos šiuo metu yra labai trendy jaunimo tarpe iki tų pačių „Gucci“, „Burberry“, „Louis Vuitton“ ir taip toliau. Padirbinėjama yra viskas kas galima. Žinoma, dažniausiai tie, kurie turi tam tikrą atskiriamą raštą, paveikslėlį ar kitą bruožą nurodantį prekinį ženklą.
Tai čia ir patarimas besidomintiems drabužių autentiškumu logiškai mąstyti, ką lengviau ir vertingiau padirbinėtojams yra nukopijuoti, o ką kopijuoti yra sunkiau ir neapsimoka.
– Kuriose vietose yra didžiausia rizika nusipirkti klastote?
– Irgi tas pats atsakymas – visur. Jei kalbame apie antrinę rinką tai tikrai visur. Žinoma, tos platformos, kuriose žmonės pardavinėja savo dėvėtus drabužius, stengiasi dirbti su tuo, stengiasi užkirsti kelią klastotėms.
Kai kurios platformos uždeda originalioms prekėms autentiškumo žymę, taip suteikiant pagalbą pirkėjams. Tačiau tai padaryti yra labai sunku, tūkstančius per dieną įkeliamų prekių patikrinti yra labai sudėtinga. Perkant reikia atkreipti dėmesį į keletą faktorių – kas parduoda, kokia kaina, koks drabužis. Būtina įsivertinti ir rinkos kainą. Kiek sudėtingų, kiek daug dalykų reikia atlikti, kad gebėtum nusipirkti gerą kokybišką daiktą, bet visada galima nusvilti nagus, deja, taip yra.
– Kodėl, jūsų nuomone, kai kurie žmonės sąmoningai renkasi nešioti klastotes?
– Svarbiausias pirmiausia yra finansinis aspektas. Na, nežinau iš tikrųjų, kiek gali kainuoti ta klastotė, bet tarkime „Louis Vuitton“ marškinėlių padirbinys kainuoja 80 eurų. Na, tai už šiuos pinigus greičiausiai ir antrinėje rinkoje įdomesnių šio prekinio ženklo marškinėlių nepavyks nusipirkti. Tai taip ir gaunasi, kai žmogui atneša naujausią marškinėlių modelį, kurių rinkos vertė yra 600 eurų, o siūloma kaina 80 eurų, kaip gi tos klastotės jis nenusipirks.
Kitas dalykas, kodėl žmonės verčiau renkasi pirkti klastotes, yra tiesiog vengimas pirkti dėvėtą gaminį. Jie nenori dalintis, nenori tvaresnio pasirinkimo, verčiau renkasi neoriginalų, bet naują daiktą. Taip pat gali būti, kad žmonės nesupranta kas yra kokybiškas mados gaminys. Paėmus į rankas originalius, net ir antrinėje rinkoje pirktus marškinėlius ir naujus neoriginalius, tu nebenorėsi pirkti neautentiško gaminio.
Taigi, žmonės perka klastotes dėl finansinių priežasčių, dėl nežinojimo, kas yra kokybiškas daiktas, bei dėl požiūrio, kad pirkti jas yra nieko tokio.
– Dizaineriu drabužiai yra tikrai brangesni ir nevisiems prieinami. Ar įmanoma kur nors Lietuvoje įsigyti originalių gaminių patraukliomis kainomis?
– Lietuvoje nėra daug tokių vietų, pats asmeniškai lankiausi keliose fizinėse vietose, tačiau asortimentas man nepasirodė labai įdomus. Žinoma, sukurti įdomų, išskirtinį asortimentą yra pats sunkiausias dalykas. Mes šiuo atveju turime tikrai pakankamai platų įvairių drabužių asortimentą. Turime ir potencialą, kad šis asortimentas augtų, bet vėlgi turime ir parduoti. Sakyčiau, už 100-300 eurų galima įsigyti kokybiškų originalių dizainerių drabužių nepermokant.
– Neseniai instagrame pradėjote vykdyti drabužių aukcionus nuo 1 euro?
– Aukcionai tikrai suteikia šią galimybę, ir mes stengiamės, kad ta galimybė būtų kiekvienam. Sąžiningai viską darome, parduodame tikrai tokia kaina, kokia būna paskutinė pasiūlyta, nors ir kartais po aukciono žmonės rašo, siūlo didesnę kainą. Aukcionų tikslas yra suburti žmonių bendruomenę, kuriems drabužiai yra įdomu, kurie gali kažkiek skirti lėšų ir įvertinti mūsų darbą.
Juk mes ne tik nuperkame, bet ir atvežame, išplauname, sutaisome, nufotografuojame ir tik po to paleidžiame aukcioną ir tikimės, kad ta kaina būtų adekvati. Aukcionus pradėjome vykdyti prieš pusę metų, dabar jau matome, kad jie pasiteisino, auga mados mylėtojų bendruomenė.
