Tvarumas, atsakingas vartojimas ir mados gamininių ilgaamžiškumas yra vis dažniau girdimos sąvokos mūsų kasdienybėje. Mados industrija, pagal „The Eco Experts“ 2022 m. atliktą tyrimą, duomenis yra 6-oje vietoje užterščiausių industrijų sąraše. Globalinis atšilimas nebėra tik įsivaizduojama ateitis, tai yra jau mums juntama realybė. Mados industrijos komunikacija apie tvarumą leidžia galvoti, kad pokytis šioje pramonėje artėja ir tuoj pabodusių temų apie atsakingą vartojimą nebegirdėsime. O gal tai tik pradžia?
Tendencijos, tendencijos!
Mada yra nuolat besikeičiantis verslas, kuriame kasdien atsiranda naujų mikrotendencijų. Fašionistos nuolat seka mados naujienas ir ieško to vieno daikto, kuris pakels jų stilių į kitą lygį ir išskirs jas iš minios. Ir staiga – viena fašionista vakare naršydama socialiniuose tinkluose pamato vaizdo įrašus su grotažyme #sheinhaul. Šiuose vaizdo įrašuose įvairios merginos dalinasi neseniai įsigytais „Shein“ prekinio ženklo stilingais, išskirtiniais, žodžiu, visas naujausias tendencijas atitinkančiais drabužiais.
Ji susidomi ir nutaria pasidomėti šiomis grožybėmis. O, pasaka! Šie drabužiai ne tik gražūs bet ir labai pigūs! Palaidinę ji gali įsigyti nuo 2 eurų, suknelę nuo 7 eurų, paltą nuo 12 eurų... Ir dar čia vyksta įvairūs išpardavimai, kurie leis dar labiau sutaupyti. Naujų drabužių čia papildoma kasdien, tad jei vakar instagrame ji pamatė naują populiarėjantį perliuką, šiandien jį jau gali įsigyti. Argi tai ne fašionistos rojus?
Naujasis milžinas
„Shein“ yra SEO eksperto Chris Xu 2008 m. Kinijoje įkurta greitosios mados internetinė parduotuvė. Bėgant metams šis prekinis ženklas socialinės medijos dėka tapo vienas populiariausiu prekinių ženklų pasaulyje. „Bloomberg“ duomenimis, 2022 m. balandžio mėn. prekės ženklas buvo įvertintas 100 milijardų dolerių, o Money.co.uk atskleidė, kad 2022 m. „Shein“ buvo daugiausiai Google paieškose ieškomas prekės ženklas net 113-oje šalių.
Pagal paieškų populiarumo rezultatus jis aplenkė greitosios mados pardavėjus „Zara“ ir „Zalando“ bei netgi sportinės aprangos milžinus „Adidas“ ir „Nike“. Toks staigus prekinio ženklo augimas, tokie patrauklūs ir pigūs drabužiai verčia susimąstyti, kaip tai gali būti įmanoma. Gal nusiimkime tuos rožinius akinius ir pažiūrėkime į šį prekės ženklą dar kartelį?
Aprėpkime viską, kas buvo sukurta
Kiekvieną dieną „Shein“ pristato savo naujus gaminius. Per parą įmonė atnaujina savo svetainę, pridėdama vidutiniškai 6 tūkst. naujų mados gaminių. Taip, 6 tūkst. Palyginimui noriu paminėti Delavero universiteto profesoriaus Sheng Lu 2022 m. tyrimo rezultatus, kurie palygino įvairius greitosios mados prekių ženklus. Jis nustatė, kad per 12 mėnesių „Gap“ savo svetainėje išleido maždaug 12 tūkst. skirtingų prekių, „H&M“ – apie 25 tūkst, „Zara“ – apie 35 tūkst., o „Shein“ – apie 1,3 mln.
Įspūdingas skaičius, ką? Na, o tokį skaičių unikalių drabužių dizainų sukurti yra tiesiog neįmanoma be kopijavimo ir dirbtinio intelekto pagalbos. „Shein“ naudoja dirbtinį intelektą, kuris realiuoju laiku reaguoja į tendencijas naršant kitų parduotuvių bei socialinės žiniasklaidos tinklapiuose. Taip neretai yra nukopijuojami kitų prekinių ženklų dizainai ir nepriklausomų mados dizainerių kūryba.
„Shein“ kopijavimu apkaltino ir tokie mums visiems gerai žinomi prekiniai ženklai kaip „Dr. Martens“, „Levi Srauss & Co“ ir „Ralph Lauren“ – šis sąrašas gali tęstis ir tęstis. Tačiau pavojus dėl kopijavimo didiesiems prekiniams ženklams negresia, nes jie yra jau gerai žinomi ir turi savo klientų ratą. Didesnis pavojus kyla pradedantiems dizaineriams, kuriuos „Shein“ taip pat mielai kopijuoja.
Štai jauna amerikiečių dizainerė, Bailey Prado, 2021 m. socialinėje erdvėje pasidalino naujiena, kad „Shein“ nukopijavo ne vieną, ne du, bet daugiau nei 40 jos sukurtų drabužių dizainų. Bailey rašė, kad įmonė nukopijavo visą jos gyvenimą, nepaisant kiek daug laiko kūrė ir gamino savo kūrinius. Ir tai yra tik vienas pavyzdys, kaip mėnesius trukusį dizainerio darbą šis prekinis ženklas nukopijavo per dieną. O koks tokių atvejų skaičius yra iš tikrųjų galime tik spėlioti, žinodami, kad per dieną parduotuvė paskelbia 6 tūkst. naujų dizainų.
Ką perkame ir ką gauname
Gražūs, stilingi ir dar pigūs drabužiai skamba lyg fantazija, tačiau tai ir yra fantazija. Nors ir žmonės kalba, kad iš „Shein“ gali nusipirkti padoriai atrodantį drabužį, tačiau tai visada yra loterija. Dauguma drabužių yra gaminami iš sintetinio poliesterinio pluošto, jie yra labai nekokybiški, blogai pasiūti ir po kelių ar vieno dėvėjimo plyšta ar kitaip susigadina, todėl tampa netinkami nešioti. Būna ir atvejų, kai drabužiai jau atvyksta su defektais, pinigai tuomet yra sumokėti veltui.
Jei vis tik drabužio kokybės trūkumai Jūsų negąsdina, kaip tuomet jaustumėtės gavę padėvėtą drabužį? Teko skaityti įvairius atsiliepimus apie „Shein“ drabužius – kai kurie išties trikdantys. Viena mergina iš šio prekės užsisakė maudymosi kostiumėlį, tikėdamasi, kad tai bus naujas mėgstamiausias pirkinys. Deja, atvykęs siuntinys nenudžiugino, nes ji gavo padėvėtus, purvinus maudymosi apatinius.
„Shein“ drabužius pirkėjas gali gražinti, didžiausia tikimybė, kad šiai merginai atvyko kitos pirkėjos grąžintas drabužis. Žinant tai, kad drabužis atvyko su dėvėjimo žymėmis, viskas tampa aišku – jie ne tik prekiauja nekokybiškais drabužiais, bet ir neinspektuoja gaunamų grąžinimų. Dėl šios priežasties „laimėjimo loterijoje“ procentas tampa dar mažesnis.
Gerai, gerai, gerai. Jei jūs manote, kad tai – beveik normalu, ir manote, kad dalyvauti šioje loterijoje verta – juk, jei kas, drabužį galima išplauti, turiu jus nuliūdinti: didelio kiekio cheminių medžiagų, tokių kaip formaldehidai ar ftalatai, deja išplauti nepavyks.
2022 m. „Greenpeace“ ištyrė 47 skirtingus „Shein“ produktus ir atrado, kad 15 iš jų turėjo cheminių medžiagų, kurios kėlė susirūpinimą, 7 iš jų viršijo Europos Sąjungos nustatytas ribas, 5 iš 7 viršijo ribas daugiau nei 100 proc. Pavyzdžiui formaldehidas, kuris yra pavojingas visiems ir yra siejamas su vėžiu ir kitomis sveikatos komplikacijomis yra naudojamas mados pramonėje, tačiau ribojamas iki nepavojingo sveikatai limito.
„Greenpeace“ šio cheminio junginio rado „Shein“ mergaitės puošnioje suknelėje – ES nustatyta 30 mg/kg riba buvo viršyta iki 130 mg/kg. Reiktų nepamiršti, kad ištirti 47 produktai sudaro mažiau nei 1 proc. per dieną įkeliamų naujų „Shein“ drabužių. Koks tas pavojingas chemines medžiagas turinčių drabužių skaičius yra iš tikrųjų? Ar dar norime rizikuoti savo ar kitų sveikata?
Kas kaltas?
Jei gauname blogai pasiūtą drabužį, pirmiausia kaltiname siuvėją ir net negalvojame kas yra kaltas iš tikrųjų. Leiskit man padėti ir supažindinti Jus kaip yra gaminami tie stilingi, pigūs „Shein“ drabužiai.
„Shein“ buvo ir yra kaltinama piktnaudžiavimu darbu ir darbuotojų išnaudojimų bei jų teisių pažeidimu. „Wired“, JK kanalo „Channel 4“ ir Šveicarijos „Public Eye“ tyrimai atskleidė, kad darbuotojai dirba neapsakomai blogomis sąlygomis, dirbtuvėse trūksta langų, avarinių išėjimų, o daugelis darbuotojų dirba be sutarčių. „Channel 4“ dokumentinis filmas „Untold: Inside The Shein Machine“ paremtas tikrais vaizdais bei reportažais iš gamyklų įrodė, kad darbuotojai dirba 7 dienas per savaitę, iki 18 valandų per dieną ir uždirba tik 3 centus už pagamintą prekę arba gauna 556 dol. bazinį atlyginimą už mėnesį, nepaisant to, kad vienas darbuotojas per dieną turi pagaminti iki 500 vnt. drabužių.
Be to, darbuotojai netenka net dviejų trečdalių savo darbo užmokesčio, jei pastebima, kad kuris nors produktas yra blogai pagamintas. Dokumentiniame filme parodyta, kad vienoje iš „Shein“ gamyklų darbuotojos pietų pertraukos laiką išnaudojo plaukams plauti. Ką kalbėti apie darbą su medžiagomis, kuriose cheminės medžiagos viršija saugius sveikatai limitus. Kaip toks žmonių išnaudojimas išvis gali būt legalus? Negali.
„Shein“ pažeidžia ne tik Kinijos darbo įstatymus, bet ir žmogaus teises. Tad kaip tie drabužiai gali būti kokybiškai pagaminti, jei darbuotojus įmonė prilygina šiukšlėms?
Ultra greita = ultra bloga
„Shein“ yra tikriausias ultra greitosios mados pavyzdys. Jiems nerūpi nei jų pirkėjai, nei kiti dizaineriai, nei jų patys darbuotojai, jiems rūpi tik pelnas. Į nerūpimų įmonei dalykų sąrašą patenka ir tvarumas. „Shein“ savo produktus gabena į daugiau nei 150 šalių – tai ypač aplinką žalojantis skaičius, kai skaičiuojama ne tik siuntų, bet ir grąžinimų susidariusios emisijos. Jei grąžinami produktai nekeliauja iškart pas kitą pirkėją, tuomet keliauja tiesiai į sąvartyną, nes įmonei gražinti produktus į apyvartą kainuoja brangiau. Drabužiai turintys cheminių medžiagų žaloja ne tik darbuotojus ir pirkėjus bet ir mūsų planetą.
Taip pat poliesteriniai drabužiai, kurie sudaro didžiausią dalį „Shein“ produkcijos ir vidutiniškai tampa nebenešiojami po kelių kartų yra biologiškai neskaidomi, jie sąvartynuose gali irti nuo 20 iki 200 metų. Žinoma, „Shein“ teigia, kad jie perdirba savo produktus. Tačiau nėra aišku kas vyksta su jų drabužiais, kiek jų perdirba ir į ką jie yra perdirbami.
„Shein“ nėra skaidri įmonė, 2022 m. jos skaidrumo indeksas buvo 0 proc. Tad nenuostabu, kad „perdirbimo programa“ yra greičiausiai paremta drabužių išvežimu į sąvartyną. Dizainų kopijavimas, drabužių kokybė, cheminės medžiagos, darbuotojų išnaudojimas ir aplinkos teršimas – tai yra tai, ką iškart turime atsiminti išgirdę šio prekinio ženklo vardą. Atėjo laikas mums, mados vartotojams, pagaliau teikti pirmenybę tvarumui bei etinei praktikai ir pasirinkti prekių ženklus, kurie yra pasiryžę veikti geriau.
