„Šiuo metu Lietuvos teniso sąjunga neleidžia Rusijos ir Baltarusijos žaidėjams varžytis „Tennis Europe“ turnyruose Lietuvoje“, – skelbiama turnyro organizatorių svetainėje.
Per Vilniuje pastaraisiais mėnesiais vykusius tris turnyrus raketėmis mojavo beveik keturių dešimčių valstybių žaidėjai iš visų šešių žemynų. Bet dvi vėliavos „SEB arenos“ palubėse nebuvo pakabintos.
Kitaip nei daugumoje kitų olimpinių sporto šakų, tarptautinės teniso organizacijos pernai prasidėjus karui Ukrainoje neužtrenkė durų Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, kurie startuoja kaip neutralūs atletai.
Abiejų agresorių šalių tenisininkų atkako ir į Lietuvos sostinę. Spalį čia laimę mėgino rusai Bogdanas Bobrovas (ATP-453) ir Savrianas Danilovas (ATP-736), baltarusis Ivanas Liutarevičius (ATP-787), tik nė vienas iš jų neperkopė kvalifikacijos slenksčio.
Sausio viduryje sostinės turnyro atrankos neįveikė baltarusiai Aleksejus Maciušas (ATP-1644) ir Danilas Petrovskis (be reitingo), o pagrindiniame turnyre pasirodė jų tautietis Aleksandras Bulickis (ATP-909) ir rusas Kirilas Kivaciovas (ATP-690). Pastarajam sekėsi geriausiai, kol pusfinalyje kelią užkirto Edas Butvilas.
Vasarį rašėme, jog Lietuvos teniso sąjunga (LTS) pasigedo iš Vyriausybės reikiamų teisės aktų. Rekomendacijų federacijai nepakako bandant išvengti akistatų su Rusijos ir Baltarusijos atletais ar tų šalių nacionalinėmis komandomis.
LTS prašė tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), tiek Seimo kuo skubiau priimti reikiamus teisės aktus, draudžiančius Rusijos ir Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvą.
Kitaip nei daugumoje kitų olimpinių sporto šakų, tarptautinės teniso organizacijos pernai prasidėjus karui Ukrainoje neužtrenkė durų Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, kurie startuoja kaip neutralūs atletai.
Abiejų agresorių šalių tenisininkų atkako ir į Lietuvos sostinėje vykusius turnyrus. Anot LTS atstovų, draudimas rusams ir baltarusiams atvykti į Lietuvą yra vienintelis būdas užkirsti kelią šių šalių tenisininkams į Lietuvoje vykstančius tarptautinius turnyrus.
Ministrės raginimas ir įspėjimas
Tačiau ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė nesuprato tokios federacijos pozicijos.
„Daugeliui net nekyla toks klausimas, kokius kelia futbolo ir teniso federacijos. Visų pirma, tai aiškus, vertybių, moralės klausimas žaisti ar nežaisti su agresorių šalių atstovais.
Didžioji dauguma mūsų federacijų yra atsakusios į šiuos klausimus. Mes neturime (teniso ir futbolo federacijų) aiškių pozicijų, kurias būtų išreiškusios tų federacijų vykdomieji komitetai, ką jie mano apie varžybas ar renginius kartu su Baltarusijos ar Rusijos atstovais. Tai vienas svarbiausių ir principinių sprendimų“, – žiniasklaidai kalbėjo J. Šiugždinienė.
Anot ministrės, federacijos, kurios varžysis su agresorių šalių atstovais, rizikuoja prarasti valstybės finansavimą.
„Mes turime savo poveikio priemones. Faktas, priemonės yra, esame apsisprendę nefinansuoti tų tarptautinių varžybų, kuriose dalyvaus Rusijos ar Baltarusijos sportininkai.
Turime galimybę persvarstyti kitų metų finansavimą toms federacijoms. Labai raginame tiek teniso, tiek futbolo federacijas burtis į koalicijas su kitų šalių federacijomis, daryti spaudimą tarptautinėms organizacijoms, kad nebūtų tokių atvejų“, – kalbėjo ministrė.
