Pokalbis su buvusiu krepšininku Seimo nariu Sergejumi Jovaiša, Seimo vicepirmininku buvusiu krepšinio treneriu Vydu Gedvilu.
Lietuvos rinktinė pusfinalyje žais su Jungtinių Valstijų komanda. Įmanoma rimtai pasipriešinti?
S. Jovaiša: – Mes to seniai laukėme, nes žaisti pasaulio čempionate ir nesusikauti su amerikiečiais yra truputį nuostolinga. Svajonė pildosi ir viskas įmanoma.
V. Gedvilas: –JAV komanda yra favoritė šiame čempionate, jos reitingai aukščiausi, surinkti geriausi žaidėjai. Jie žaidžia labai galingai, bet manau, kad Lietuvos komandai nėra neįveikiamų varžovų.
– Pone Jovaiša, kas turėtų įvykti, kad Lietuva laimėtų?
– Turiu labai paprastą receptą: padarykime mažiau nei dvylika klaidų, negaukime daugiau penkių blokų, įmeskime pusę visų metimų ir ginkimės. Klaidos mus žudo. O jei padarysime mažai klaidų, jie pradės nervintis, galbūt mums pavyks tolimi metimai. Po krepšiu vargu ar turėsime pranašumą, tačiau aikštės žaidėjai galėtų atakuoti taikliau. Jei įvarysim amerikiečiams baimės, sustabdysime juos, įmanoma viskas. Prisimename, kad amerikiečiai turėjo problemų su turkais, vienu momentu atsiliko nuo jų penkiais taškais. Kokia bebūtų stipri komanda – jei ji atsilieka, ji kitaip ir žaidžia.
V. Gedvilas: – Mūsų komanda turi ir psichologinį pranašumą, ji jau stipriausių ketvertuke. Manau, kad pusfinalyje mūsų krepšininkai žais gerai nusiteikę, kiekvienas norės įrodyti savo meistriškumą ir kausis iš visų jėgų. Aišku, priklausys ir nuo to, kaip treneris sugebės vaikinus nuteikti. Deja, mes praktiškai neturime įžaidėjų, matome kokie jų naudingumo koeficientai.
– Taip, rungtynėse su turkais tiek Ado Juškevičiaus, tiek Šarūno Vasiliausko naudingumo koeficientai – neigiami. Sunku įsivaizduoti, kad su tokiai rodikliais įmanoma nedaryti klaidų ir nepanikuoti kovojant su amerikiečiais?
V. Gedvilas: – Renaldui Sebučiui tenka labai didelis krūvis, tą matėme ir ketvirtfinalyje. Jei įžaidėjai, kurių naudingumo koeficientas neigiamas, nesugeba kontroliuoti kamuolio, tai visas krūvis tenka R. Seibučiui.
– Rungtynės su turkais R. Sebučiui buvo ypatingos – jis, kaip ir kitose rungtynėse, žaidė 30 minučių ir pelnė 19 taškų. Pone Jovaiša, kaip vertinate jo žaidimą?
– Gerai, kad R. Seibutis yra lyderis savo klubinėje komandoje, jis pratęs tą naštą tempti ant pečių. Jis kovotojas, niekada nenuleis rankų. Iš tiesų, jis buvo vienas pergalės prieš turkus kalvių. Jį mes dar matysime, tačiau bėda, kad žaidžiant su amerikiečiais, reikės daugiau fizinės jėgos ir atsilaikyti 30 minučių jam bus labai sunku.
– Juolab kad amerikiečių komandos ir atsarginių žaidėjų suolelis yra pakankamai ilgas ir geras lyginant su turkais.
V. Gedvilas: – Taip, tačiau pažiūrėkime, koks buvo mūsų pataikymo į krepšį procentas. Pataikėme 11 tritaškių iš 19, tai yra fantastinis rezultatas! Labai gerai, kad atsirado žaidėjai, kurie ėmėsi iniciatyvos ir ištempė rungtynes. Iš pradžių Jonas Valančiūnas, po to Darjušas Lavrinovičius, Renaldas Seibutis, Jonas Mačiulis.
S. Jovaiša: – Pajuokaudamas galiu pasakyti, kad Darjušas per 3 minutes pirmoje rungtynių dalyje padarė Lietuvai daugiau, negu Valdemaras Tomaševskis per 10 metų.
– Kalbant apie Lietuvos rinktinę yra akcentuojamas gana ilgas atsarginių žaidėjų suolas, tai akivaizdus pranašumas, tačiau rungtynėse su amerikiečiais tai greičiausiai nebus aktualu, nes jų suolas anaiptol ne trumpesnis. Ką manote?
V. Gedvilas: – Pasaulio čempionatas ilgas, todėl labai svarbu išlaikyti gerą sportinę formą. Rinktinė tą padarė, ji puikios formos. Treneris Jonas Kazlauskas labai gerai strateguoja, daro gerus keitimus. Jie pasiteisina.
– Kartais trenerio sprendimai būna revoliuciniai. Kad ir jo sprendimas ketvirtfinalio rungtynėse išleisti du vidurio puolėjus – Joną Valančiūną ir Darjušą Lavrinovičių.
S. Jovaiša: – O ką daryti? Kazlauskas renkasi geriausius variantus iš blogiausių, nes ne viskas sekasi. Ir rungtynėse su turkais vienu metu buvome kažkokie išsigandę, labiau bijojome savęs nei varžovo. Treneriui teko labai sunki užduotis, tačiau jis rado sprendimų.
– J. Kazlauskas spaudos konferencijoje sakė, kad komandos pasirengimas buvo labai blogas, jis minėjo ir Manto Kalniečio netektį, galvojo, kad apskritai nieko gero šiame čempionate nebus, nes M. Kalnietis buvo vienas naudingiausių praėjusio Europos krepšinio čempionato žaidėjų. Pasak trenerio, Kalnietis buvo viskas mūsų komandai. Bet panašu, kad įmanoma laimėti ir su tokia netektimi?
S. Jovaiša: – Taip. Manau, Jonas Kazlauskas yra unikalus treneris. Mes jį matome jau antrame čempionate ir, jo paties žodžiais tariant, nesam nei per daug geri, nei gražūs. Tačiau einame pirmyn, sužaidžiame kelias rungtynes puikiai, kitas labai patenkinamai, bet rezultatai kalba už save.
V. Gedvilas: – Šis čempionatas iš tiesų unikalus. Netekus Kalniečio, reikėjo keisti taktiką, žaidėjų pozicijas, formuluoti krepšininkams kitas užduotis. Geras įžaidėjas yra kaip orkestro dirigentas, o netekus Kalniečio, komanda neteko ir dirigento.
Kalbant apie jaunus žaidėjus, A. Juškevičius ir Š. Vasiliauskas turbūt neturėtų taip jaudintis kovojant su amerikiečiais, nes bene svarbiausios – ketvirtfinalio varžybos laimėtos?
S. Jovaiša: – Manyčiau, jų įtampa turėtų nuslūgti. Tie jauni žaidėjai bus rinktinėje greičiausiai ir kitais metais, niekur nedingsime. Turim tokius žmones ir mylėkim juos tokius, kokius turime.
V. Gedvilas: – Nereikia jų smerkti, jie – puikūs žaidėjai, turi galimybių. Pavyzdžiui, Š. Vasiliauskas yra greitas, neblogi jo kamuolio perdavimai. Tai yra ateities žaidėjai ir galime jiems tik padėkoti už tai, kad stengiasi.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!
