Tarp galimų kandidatų – aviatorius
Pagal trijų partijų susitarimą, būtent „tvarkiečiams“ naujojoje Vyriausybėje atiteks Vidaus reikalų ministerija (VRM), pastaraisiais metais kuruojanti sporto reikalus ministrų kabinete.
Politiniuose kuluaruose minimos dvi „Tvarkai ir teisingumui“ priklausančių potencialių kandidatų į KKSD generalinio direktoriaus postą pavardės: kadenciją baigiančio Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos (JSRK) nario Andriaus Mazuronio bei 2004-2008 metų kadencijos parlamente JSRK laikinai dirbusio Vytauto Galvono.
Nors pirmasis laikomas aktyviausiu „tvarkiečių“ atstovu sprendžiant sporto politikos klausimus, A. Mazuronis po rinkimų toliau darbuosis Seime ir parlamentaro mandato mainais į KKSD vadovo kėdę veikiausiai neatsisakytų.
Realiau skamba jo partijos kolegos V. Galvono kandidatūra, kadangi buvusiam akrobatinio skraidymo sporto meistrui rinkimai sėkmės neatnešė.
Tiesa, A. Mazuronis DELFI patikino, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partija kol kas jokių personalijų nėra apsvarsčiusi.
„Mūsų partijoje yra keliolika tūkstančių narių, matyt, tarp jų yra ir susijusių su sportu. Esu įsitikinęs, kad atrastumėme žmonių, tinkančių pagal kompetenciją ir kvalifikaciją. Bet nežinau, ar kažkas nori ten eiti (į KKSD - DELFI). Abejoju, ar kažkokia konkreti personalija šiai dienai yra numatyta“, – sakė A. Mazuronis.
„Tvarkiečių“ partneriai dar turi vilčių?
Įdomu, jog būtent „Tvarkos ir teisingumo“ partija iš trijų valdančiąją daugumą Seime norinčių suformuoti partnerių iki šiol buvo mažiausiai susijusi su šalies kūno kultūros ir sporto reikalais, apie kuriuos beveik neužsimenama ir partijos programoje.
Tuo tarpu tiek socialdemokratų, tiek Darbo partijos atstovai praeityje yra vadovavę KKSD, abiejų partijų gretose netrūksta ambicijų sporto srityje turinčių politikų.
Todėl kol kas neatmetama galimybė, kad tolesnių derybų metu rinkimus laimėjusios partijos gali susitarti KKSD priskirti kito ministro valdymo sričiai.
Pavyzdžiui, įstaigos prie Vyriausybės statusą šiuo metu vis dar turintis departamentas galėtų būti „perkeltas“ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kurią valdyti turėtų socialdemokratai, arba prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), suderėtos „darbiečiams“.
„Dėl KKSD koalicijoje dar nekalbėjome, diskusijų dar gali būti. Noro vadovauti sportui mes turime, nes mūsų partijoje yra ir buvusių sportininkų, ir dirbusių administracinį darbą. Socialdemokratai tokių žmonių irgi turi. Manau, kad apie tai dar anksti kalbėti“, – svarstė Darbo partijos frakcijos Seime narys Vydas Gedvilas.
Kiek kitaip apie galimybę pakeisti KKSD poziciją instituciniame žemėlapyje atsiliepė A. Mazuronis.
„Pagal dabar galiojančią tvarką, KKSD yra pavaldus VRM, ir niekas nesikeičia. Derybose buvo įvairiausių minčių, pavyzdžiui, perkelti departamentą prie ŠMM. Bet, bent jau kiek esu informuotas, paskutinis sprendimas – palikti KKSD pavaldžiu vidaus reikalų ministrui“, – teigė „tvarkietis“.
Įmanomas ir dar vienas scenarijus, pagal kurį kuruoti sporto politiką išlaikant dabartinį KKSD pavaldumą imtųsi socialdemokratai arba Darbo partija. Anot V. Gedvilo, būsimieji valdantieji sutarė deleguoti po vieną viceministrą į koalicijos partnerių valdomą ministeriją. Tai reiškia, kad rūpintis sporto klausimais naujasis vidaus reikalų ministras galėtų pavesti savo pavaduotojui, priklausančiam kitai politinei jėgai.
„Šiaip ar taip, aš jų („tvarkiečių“ - DELFI) teisių nekvestionuoju. Mano asmenine nuomone, nesvarbu, kuri partija bus atsakinga už sporto sritį, ji vis tiek turės vykdyti Vyriausybės programą, vis tiek turės pasitarti su koalicijos partneriais. Padėti galėsime ne tik savo, bet ir, pavyzdžiui, „tvarkiečių“ atstovui“, – samprotavo V. Gedvilas.
Daugiau aiškumo į centrinės sporto vadovybės mozaiką tikimasi įnešti po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pateiks Seimui ministro pirmininko kandidatūrą ir bus išspręsta pastarosiomis savaitėmis tvyrojusi politinė sumaištis dėl nesutarimų tarp prezidentūros ir Darbo partijos.
Valstybės kontrolieriai jau varsto duris
Visus svarstymus apie KKSD ateitį DELFI kalbinti politikai vadino labiau teoriniais, kadangi KKSD vadovo pareigas nepriklausomai nuo rinkimų baigties toliau eina K. Rimšelis.
Kas kita kalbama neoficialiai – neabejojama, kad daugelio nevyriausybinių sporto organizacijų ir politinių konkurentų nemėgiamam liberalcentristui anksčiau ar vėliau teks ieškotis naujo darbo.
KKSD generalinis direktorius yra ne politinio pasitikėjimo valstybės pareigūnas, į postą renkamas konkurso būdu. Tačiau nuo pat nepriklausomybės atkūrimo sporto vadovai keitėsi kartu su politinių vėjų kryptimis ministrų kabinete.
Skandalais apaugo ir 2010 metais vykęs konkursas, kurį laimėjo K. Rimšelis. Tuomet liberalcentristo partijos kolegos neoficialiuose susitikimuose su koalicijos partneriais ir sporto organizacijų atstovais pristatė K. Rimšelį kaip būsimą KKSD vadovą dar prieš paskelbiant konkursą šioms pareigoms užimti.
„Praėjusi koalicija nesuprato, kad KKSD vadovo pareigos skiriamos konkurso būdu. Aišku, kalbu tik už save, bet man labai nepatinka, kai pareiškiama, kad pagal koalicijos sutartį kažkuriai partijai priklauso postas, kuris išvis nėra politinio pasitikėjimo. Įstatymas labai aiškiai sako, kad KKSD vadovas nėra politinio pasitikėjimo pareigūnas ir, keičiantis vyriausybėms, savaime neturėtų keistis. Jeigu taip ir būdavo iki šiol, manau, tai buvo ydinga praktika“, – vertino A. Mazuronis.
Tuo tarpu pats K. Rimšelis nusiteikęs realistiškai ir teigia puikiai suvokiantis, kad pakeisti vadovą galima tiek vykdant kosmetinę departamento reorganizaciją, tiek, pavyzdžiui, pasinaudojant Valstybės kontrolės mestelėtomis nepalankiomis išvadomis.
Kontrolieriai KKSD veiklos finansinio (teisėtumo) audito jau antrą kartą per trejus metus ėmėsi šį rudenį. Užbaigti tyrimą planuojama per kitų metų trečią ketvirtį.
„Ką gali žinoti, kas kokių klaidų yra padaręs. O Valstybės kontrolė visuomet kažką suranda. Kitas dalykas, kaip jos išvados nuskambės. Manau, kad padaryta nemažai pozityvių dalykų, bet kas gali apsaugoti nuo kažkokio prasilenkimo, pavyzdžiui, su kokiu nors Vyriausybės nutarimu. Nelaikau savęs visažiniu, žmogus pats iš esmės yra klaida. Todėl nesuku dėl to sau galvos“ – DELFI teigė K. Rimšelis.
Mato ne tik juoda
Dėl savo ateities KKSD generalinis direktorius tvirtino nesijaudinantis ir nesilaikantis įsikibęs posto.
„Uodas, kuris gyvena 24 valandas, visai dienai strateginių planų nedaro“, – palygino K. Rimšelis. – Pats buvau parlamentaras, žinau, kaip viskas vyksta, nuo ko priklauso sprendimai. Nauja koalicija, naujas Seimas bet ką gali pakeisti. Esu valstybės pareigūnas, bet nauja dauguma turi visas galimybes mane pakeisti, ir aš tai puikiai suprantu ir nieko nedramatizuoju. KKSD darbuotojams pasakiau: dirbame kaip anksčiau, o kaip bus – taip“.
Kalbėdami su DELFI, valdančiąją daugumą ketinančių formuoti partijų atstovai pabrėžė, kad pustrečių metų trunkančio K. Rimšelio darbo KKSD vadovo kabinete negalima vertinti vienareikšmiškai.
„Rimšelis padarė ir gerų dalykų, nors iš pradžių į jį žiūrėjau labai kritiškai. Bet jis dirbo pakankamai sąžiningai, gal tik ne viską žmogus suprato. Direktoriaus taip paprastai negalime atleisti, juk jis laimėjo konkursą. Jei būtų mano valia, visų pirma aš su juo perkalbėčiau apie ateities viziją. Reikėtų pasikalbėti ir su koalicijos partneriais, ar galima juo (K. Rimšeliu - DELFI) toliau pasitikėti. Nesame revanšistai ar kerštautojai, kad kirstume galvą kitos partijos žmogui“, – tikino V. Gedvilas.
„Tikrai nesakau, kad jis yra absoliutus blogis ir viską darė tik blogai. Sporto finansavimo skaidrinimo aspektu jis ėmėsi tam tikrų veiksmų, panaikino grynųjų cirkuliaciją per federacijas. Kita vertus, politikos formuotoja vis dėlto yra ministerija, o KKSD – tik vykdytojas. Natūralu, kad departamento vadovas turi pritarti tai krypčiai, kurią formuoja ministerija. Jei K. Rimšelis nereaguos į esamus priekaištus ir nesutiks su naujos valdžios pozicija, tuomet jis bet kada galės trauktis, ir į jo vietą bus ieškomas kitas pareigūnas“, – dėstė A. Mazuronis.
Vadovauti iš Seimo niekas nesiveržia
Opozicijos pergalė Seimo rinkimuose palies ne tik vykdančiąją instituciją – KKSD, bet ir sporto politikos formuotojus pačiame parlamente.
Nuo praėjusių metų spalio Jaunimo ir sporto reikalų komisijai (JSRK) vadovavusiam liberalcentristui Jonui Liesiui, kaip ir visai jo partijai, po rinkimų Seimo durys užsivėrė.
Nauja koalicija Seimo komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkų postus turėtų pasidalinti atitinkamai kaip ministrų portfelius.
Jei teisė deleguoti JSRK vadovą atitektų „tvarkiečiams“, pastariesiems kiltų nemenkas galvosūkis, kurį parlamentarą siūlyti į šias pareigas.
Vienintelis iš išrinktų „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovų darbo JSRK patirties turi jau minėtas A. Mazuronis. Pats politikas DELFI teigė užimti JSRK pirmininko kėdę nepretenduojantis, be to, jam gali būti pasiūlytos įtakingesnio Seimo komiteto vadovo pareigos.
Kitas kadenciją baigiančio Seimo JSRK narys iš „Tvarkos ir teisingumo“ – Rimas Antanas Ručys – rinkimuose liko pirmas „už brūkšnio“ ir į parlamentą nepateko.
Tarp likusių „tvarkiečių“ Seime panašios patirties jau įgijusių politikų nėra, o, pavyzdžiui, Julius Veselka 2008 metais siūlė apskritai naikinti JSRK.
„Tiesą pasakius, nelabai įsivaizduoju, – paklaustas, kas iš frakcijos kolegų tiktų vadovauti JSRK, susimąstė A. Mazuronis. – Ručio neišrinko, todėl iš principo lieku tik aš, bet ten tikrai nesiveržiu.“
Primename, kad į pirmą posėdį naujos kadencijos Seimas rinksis penktadienį.
