„Stigma mažėja. Vis daugiau žmonių supranta, kad psichologija yra darbas su sveikais žmonėmis. Sporto psichologas sportininkams padeda geriau save suprasti, susidoroti su jauduliu, komunikacijos klausimais. Didžiosios rinktinės turi savo psichologus, ten dažnai jie skirstomi į kelias dalis, nes vieni daugiau dirba tiesiogiai su atletais, treneriais, kiti tyrinėjimo srityje.
Dauguma žmonių nežino, kad yra keturios pagrindinės dalys, kaip yra rengiami sportininkai – tai yra taktinis, techninis, fizinis ir psichologinis rengimas. Kažkada mums buvo keista, kam reikalingas kineziterapeutas, o dabar tai tapo norma. Man atrodo, kad ir psichologija taps norma“, – Delfi tinklalaidėje „Sportinė forma“ kalbėjo A. Liachovičius.
Į sporto psichologiją jis pasuko pats žaisdamas krepšinį ir supratęs, kad ne visada laimi stipresnė komanda. Baigęs mokslus ir pradėjęs dirbti su sportininkais A. Liachovičius susidūrė su tam tikra jų priešprieša.
„Kai tik pradėjau dirbti buvo toks požiūris, kad mums to nereikia. Dabar to trūksta, poreikis yra ir jis vis didėja. Anksčiau apie tai praktiškai buvo nekalbama. Dažnai girdėdavome iš sportininkų, kad nesusitvarkome su psichologija. Tai yra tas pats, kas sakyti, kad nesusitvarkome su fiziologija. Ką jūs turite omenyje?“, – retoriškai klausė jis.
