Maratonas Vilniuje – didžiausia Lietuvoje vykstanti bėgimo šventė

Lietuvoje žmonių susidomėjimas bėgimu per pastaruosius metus pastebimai išaugo, o kai kuriems tai tapo atskira gyvenimo filosofija. Parkuose ir gatvėse atšilus orams (o kartais ir spaudžiant šaltukui) galima sutikti vis daugiau pavienių bėgikų ar jų grupelių. Daugėja ir bėgimo renginių, skirtų šio sporto mėgėjams ir profesionalams. Galima būtų spėlioti, kas lėmė tokį bėgimo išpopuliarėjimą.

Ar tai mada iš užsienio, sveiko gyvenimo paieškos, o gal siekis surasti bendraminčių?

Galbūt ne per drąsu būtų teigti ir tai, kad vienas iš tokios tendencijos kaltininkų yra tarptautinis „DanskeBank Vilniaus maratonas“ – renginys, prieš devynerius metus po ilgos pertraukos vėl pasiūlęs lietuviams įveikti visą maratono distanciją. Šiais metais jubiliejiniame, 10 kartą organizuojamame bėgime laukiama rekordinio, 10 tūkstančių, dalyvių skaičiaus.

9 metai yra pakankamai ilgas laiko tarpas ne tik renginiui pasiekti aukštą organizacinį lygį, bet ir keisti bei ugdyti žmonių požiūrį apie bėgimą. Kam, kada ir kaip kilo idėja suorganizuoti pirmąsias bėgimo varžybas, nuo kurių prasidėjo maratono Vilniuje istorija? O kokių įsimintinų įvykių nutiko? Kas pasikeitė, o kas išliko? Turbūt geriausiai į klausimus apie maratono Vilniuje istoriją gali atsakyti Ignas Staškevičius, žmogus vienaip ar kitaip prie šio tarptautinio maratono prisidėjęs nuo pat pirmų bėgimo šventės Vilniuje žingsnelių.

- Kaip kilo idėja surengti maratoną Vilniuje?

- Viskas prasidėjo nuo kitos sporto šventės, kuri pirmą kartą įvyko 2001 m. rugsėjo 9 d. Tuomet dirbdamas vienu iš prekybos tinklo vadovų, pasiūliau bėgimo klubui „Baltai“, tuo metu vadovaujamam Romo Sausaičio, klubinį bėgimą paversti viešu mėgėjų sporto renginiu.

Bėgikai startavo ir finišavo Karoliniškėse, Sausio 13-osios gatvėje. Buvo bėgami 2,5 km arba 10 km nuotoliai. Varžybose galėjo bėgti visi norintieji, jų susirinko keli šimtai. Dalyviai gavo numerius, buvo fiksuojami tikslūs rezultatai, visiems finišavusiesiems įteikti atminimo medaliai, o nugalėtojai apdovanoti taurėmis.

- Kaip ir kodėl šis bėgimas išaugo iki tarptautinio maratono Vilniuje?

2002-ais ir 2003-iais bėgimai vis populiarėjo, sutraukdami net iki 2500 dalyvių. Distancijos liko tos pačios, tik startas bei finišas buvo perkelti į Nepriklausomybės aikštę. Renginys tapo miesto sporto švente. Kartu su mėgėjais bėgdavo geriausi šalies sportininkai, vykdavo 10 km bėgimo plentu čempionatai.

2004 metais pasiūliau vietoje šių bėgimo varžybų surengti klasikinio maratono (42 km 195 m) masinį bėgimą, kokie kasmet vyksta daugelyje pasaulio sostinių. Su bendraminčiais savo lėšomis įsteigėme Viešąją įstaigą „Tarptautinis maratonas“, kuri pasirašė sutartis su Lietuvos Lengvosios atletikos federacija bei Vilniaus miesto savivaldybe dėl pirmojo tarptautinio maratono Vilniuje. Jis įvyko prieš devynerius metus, rugsėjo 11 d.

Bėgikai startavo ir finišavo prie Katedros aikštės. Vieno rato trasa suko Neries pakrantėmis, per Valakampių ir Vingio pušynus, tęsėsi Gedimino prospektu ir kitomis svarbiausiomis miesto gatvėmis. Pilną maratono distanciją įveikė pora šimtų bėgikų, tarp kurių buvo ir svečių, atvykusių iš kaimyninių šalių bei tolimų užsienio valstybių (JAV, Japonijos). Tūkstantinė minia startavo mini maratone. Po daugelio metų pertraukos vėl įvyko oficialus Lietuvos maratono čempionatas.

- Ar smarkiai pasikeitė maratonas nuo jo organizavimo pradžios? Kokius svarbiausius pasikeitimus galėtumėte įvardinti?

- Tarptautinis maratonas Vilniuje per devynerius metus išpopuliarėjo, sukviesdamas vis daugiau dalyvių ir žiūrovų. Organizatoriai vis geriau pasirūpina bėgikais prieš startą, trasoje ir po finišo.Maratonas Vilniuje iš renginio bėgikams tapo švente visam miestui (...).

Visą maratono distanciją papildė kitos rungtys – tą pačią dieną pradėtos rengti pusės maratono varžybos, daugybė vilniečių ir sostinės svečių renkasi mini maratono nuotolius, estafetes. Renginys ir toliau tradiciškai vyksta rugsėjo pradžioje, tik persikėlė iš šeštadienio į sekmadienį, imtos rengti mugės sportininkams, „makaronų vakarėliai“ išvakarėse ir pan.

Maratonai Vilniuje dabar įtraukia ne tik pavienius bėgikus – žmonės maratone ėmė dalyvauti šeimomis ir komandomis, suburtomis iš bendraminčių ar darbovietės kolegų (...).

- Kaip manote, ar pasikeitė žmonių požiūris į tokias bėgimo varžybas? Kodėl, jūsų manymu, kasmet dalyvių skaičius maratone Vilniuje auga?

- Bėgimas Lietuvoje labai išpopuliarėjo. Vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių bėgioja savo malonumui nuolatos, dalyvauja įvairiose trumpesnių nuotolių varžybose ir taip subrandina mintį įveikti visą 42 km 195 m maratono distanciją. Patogiausia proga tai padaryti – maratonas Vilniuje, tradicinis, puikiai organizuojamas renginys.

Dalyvavimo maratone priežastys būna įvairios – išbandyti save ir savo ištvermę, profesionaliems bėgikams – tai ir varžybos dėl prizinio fondo. Šiais metais (...) įsteigtas prizinis fondas yra didžiausias nei iki šiol – jį sudaro 25 tūkst. litų.

- Kaip vertintumėte maratoną Vilniuje šiandien kitų tarptautinių maratonų kontekste?

Maratonas Vilniuje iš kitų išsiskiria nelengva, bet labai vaizdinga trasa. Bėgikus iš užsienio žavi galimybė perbėgti barokiniu Senamiesčiu, pasigrožėti Neries vaizdais. Daug kas pabrėžia, kad Vilnius – labai žalias miestas, todėl bėgti jame labai malonu.

- Galbūt galėtumėte išskirti ypatingus dalyvius, dalyvavusius maratone per šiuos 10 metų?

- Maratone Vilniuje yra bėgusios geriausios mūsų šalies stajerės, olimpietės: Diana Lobačevskė, Živilė Balčiūnaitė, Inga Juodeškienė, Rasa Drazdauskaitė, Remalda Kergytė. Pirmą maratoną 2004 m. laimėjo Kristina Saltanovič, daugkartinė olimpinių žaidynių dalyvė sportinio ėjimo rungtyse. Visą distanciją yra įveikę Lietuvos maratono rekordininkas Česlovas Kundrotas, 1000 mylių bėgimo pasaulio rekordininkas kretingiškis Piotras Silkinas, trumpesnius nuotolius bėgo žymūs krepšininkai, penkiakovininkai ir kitų sporto šakų atstovai. Keliskart maratoną nubėgo aktorius Rolandas Kazlas, užėmęs gana aukštas vietas bendroje įskaitoje.

2006 metais organizatorių pakviesti maratone bėgo du maratonininkais garsėjančios Kenijos sportininkai. Vienas jų, Richardas Rotichas, pasiekė iki šiol nepagerintą varžybų rekordą – 2 val. 21 min. 15 sek.

Bėgikai iš klubo „Šviesos kariai“ daugelyje maratonų Vilniuje, vilkėdami specialiais marškinėliais, siūlė tempo vedlių paslaugas, padėdami sėkmingai pasiekti finišą menkiau patyrusiems pradedantiesiems. Su keletu šio klubo narių esame nubėgę ilgiausius nuotolius visuose iki šiol surengtuose maratonuose Vilniuje.

- Kokios jums yra įsimintiniausios maratono Vilniuje akimirkos?

- Man labai patinka kelios minutės prieš startą, kai stovėdamas bendraminčių minioje susikaupiu nusiteikdamas neeiliniam iššūkiui. Įsiminė kažkuriais metais pavykęs sumanymas, prieš išbėgant į ilgą distanciją, kartu sugiedoti „Tautišką giesmę“.

- Dėkojame už pokalbį.

Jubiliejinis Vilniaus maratonas, kviečiantis visus bėgimo entuziastus išbandyti jėgas atsinaujinusioje trasoje, vyks rugsėjo 15 d., sekmadienį. Bėgimo šventėje galima rinktis įvairius nuotolius ir rungtis – visą maratono distanciją (42 km 195 m), pusės maratono (21 km), ketvirčio maratono (10 km 549 m), komandų estafetę“ 4x10,5 km ar šeimos 4,2 km bėgimą.