Asociacija savo jubiliejų skaičiuoja nuo 1927 metų, kai buvo buvo surengtas pirmasis Lietuvos stalo teniso čempionatas. Tą kart stipriausi buvo Lietuvos žydų sporto draugijos „Makabi“ žaidėjai. Vos atsiradęs stalo tenisas buvo vertinamas prieštaringai. To meto spauda jį vadino visiškai nenaudingu ir net kenksmingu, nes labai „gadina nervus“, o fizinės naudos nesuteikia. Nepaisant to per savo gyvavimo metus Lietuvos stalo tenisininkai pasiekė įspūdingų laimėjimų.
1939 metais pasaulio čempionate Egipte Lietuvos atstovai užėmė garbingą 4 vietą, o per 50 sovietinės okupacijos metų laimėjo 143 SSRS čempionatų medalius, iš jų 50 aukso, taip pat 16 Europos čempionatų medalių. Šiandien šis sportas, kad ir nelabai matomas, bet visoje Lietuvoje jungia 220 klubų, kurių žaidėjai rungtyniauja 8 skirtinguose lygiuose.
LTOK vadovė D. Gudzinevičiūtė puikiai supranta stalo tenisą. Jai laimingiausiose, Sidnėjaus olimpinėse, žaidynėse teko gyventi kartu su Jolanta Prūsiene, viena stipriausių visų laikų Lietuvos stalo tenisininkių.
Prezidentė padėkojo asociacijai už jos vykdomą darbą, pasidžiaugė šio sporto masiškumu ir gausiai pasiekimais. Skaitydama sveikinimą ir apdovanodama žaidėjus ir trenerius nepasikuklino įgelti vyrams dėl mažesnių jų pasiekimų prie stalo teniso stalo.
„Džiugu, kad moterys dabar, kaip ir visur Lietuvoje, pirmauja ir tikiuosi, kad taip bus ir toliau“, – juokavo D. Gudzinevičiūtė
Prieš tai prezidentė paklausta ar į stalo tenisą žiūrės su didesniu dėmesiu atsakė tradiciškai, kad negali išskirti jokios sporto šakos, tačiau atskleidė asmeninių detalių.
„Kiekvienos varžybos suartina ne tik žmones, bet per asmeninius dalykus suartėji ir su kita sporto šaka. Šiemet taip suartėjome su Vilma Rimšaite ir BMX dviračiais. Visiškai nesvarbu, kad mus skiria dvidešimt metų. Išskirtinio dėmesio negalėsiu skirti šiai šakai. Me į visas mes žiūrime vienodai. Tačiau asociacija ir taip stipri ir didelė, be to turi daug prijaučiančių. Gi visiems patinka, moki ar nemoki, padaužyti kamuoliuką“, – kalbėjo LTOK vadovė.
Asociacijos vadovas Rimgaudas Balaiša Lietuvos stalo tenisui vadovauja jau 18 metų, o stalo tenisas jį lydi nuo pat lopšio – jo motina ir sesuo buvo vienos stipriausių sovietinės Lietuvos žaidėjų. Paklaustas kaip pasikeitė stalo tenisas nuo tų laikų R. Balaiša paminėjo įsivyravusį atletizmą.
„Žaidimas tapo daug greitesnis, daug dinamiškesnis ir jis nuolat keičiasi. Sunku pasakyti koks jsi bus po penkerių metų. Tikiuosi, kad toliau judėsime į priekį ir turėsime ne tik stiprių moterų, bet ir vyrų. Jau dabar turime talentingų vaikinų rungtyniaujančių „Bundeslygoje“. Lietuvoje jiems labai sunku ir mums labai brangiai kainuoja paruošti tokius sportininkus“, – kalbėjo R. Balaiša.
R. Balaiša taip pat draugiškai įžnybė D. Gudzinevičiūtei dėl aukšto lygio vyrų ir moterų santykio Lietuvos stalo tenise. Jis teigė, kad vyrai neturi galimybės išvažiuoti į stovyklas užsienyje, todėl treniruojasi su moterimis ir taip jas stiprina.
Šventėje 30 metų kaupti trofėjai
Svečiams broliai Vincas ir Romualdas Franckaičiai padarė nedidelę dovaną – surengė savo kolekcijos parodą. Joje visi kamuoliukai iš pasaulio ir Europos čempionatų, kuriuose yra tekę teisėjauti V. Franckaičiui, garsių tarpukario žaidėjų raketės, nuotraukos iš pirmųjų pasaulio čempionatų, įvairūs reti leidiniai, dokumentacija ir kiti reliktai.
Paroda nuolat veikia Kaune, Vytauto didžiojo universitete bei Joniškyje, kur gyvena antrasis brolis Romualdas. Kolekcijos sąvininkas, aukščiausios kategorijos teniso teisėjas V. Franckaitis teigė, kad parodyti pavyko tik mažą dalelę savo turto.
„Daugiausia trofėjų pavyksta išprašyti iš veteranų sportininkų ar jų giminaičių. Vienas kitas tik gaili, bet dauguma su jais atsisveikina noriai“, – kalbėjo teisėjas.
Vienas iš įspūdingiausių eksponatų – būgninės raketės, kuriomis buvo žaidžiama dar XIX-XX amžių sandūroje. Kolekcionierius trumpai papasakojo ir apie stalo teniso gimimą.
„Tai saloninis žaidimas, išrastas Anglijoje. Iš pradžių buvo žaidžiamą ant didelių, poliruotų valgomųjų stalų, vietoj tinklo buvo naudojami įvairūs pakaitalai – taurės, kaklaskarės ir panašiai. Pirmosios raketės buvo būgninės, todėl būtent nuo tokio specifinio garso atsirado „ping-pong“ pavadinimas“, – kalbėjo V. Franckaitis.
