„Jeigu mes kuriame verslą tik dėl pinigų, bet neturime motyvacijos – ilgai neišgrosime“
Verslo konsultacijų įmonės vadovė G. Monstavičė pasakoja, kad žodis „tvarumas“ šiandien jau nėra naujiena. Nors tai labai plati tema, tačiau verslininkai turėtų apie tai bent jau pagalvoti ir pabandyti suvokti, kokį poveikį verslo sėkmei tai galėtų duoti. Europos Sąjungos institucijos vis griežčiau reguliuoja verslą, o komerciniai bankai ilgainiui rinksis atsisakyti finansuoti netvarias įmones. Kaip teigia G. Monstavičė, jau esame tame procese, kai tvarumo tema palies verslus per įvairiausius kampus – vartotojų, valstybės ir Europos Sąjungos (ES) lūkesčius.
„Todėl nepagalvoti apie tai yra tiesiog neprotinga. O kai mes įsileisime šią mintį, šiek tiek apie tai pagalvosime, pasvarstysime, pasidomėsime, galbūt pažiūrėsime kokią laidą ir tiesiog įsileisime tas mintis, tada gal kažką kavos pakviesime ir sakysime, žinau, kad tu čia kažką su tuo tvarumu darai, ar man reikėtų ka nors žinoti? Tai yra labai natūrali progresija ir tiesiog reikėtų atverti savo mintis šiai temai ir tada jau žiūrėti, kas gausis“, – aiškina ji.
Būtent tvarios ateities perspektyvų vedina, kartu su kolega Aleksu Gibu prieš penkerius metus ji įkūrė „Katalista Ventures“ įmonę, kurios pagalba šiandien verslai gali atrasti naujas tvarumo idėjas ir jas integruoti savo veikloje.
„Aš tuo metu buvau baigusi magistro studijas Olandijoje, kur labai tikslingai vykau ir mokiausi būtent tvarumo ir kaip vystyti tvarų verslą. Man tai atrodė labai įdomu. O kodėl man tai atrodė įdomu? Todėl, kad pamaniau, jog tvarumas yra kūrybiškumo uždavinys.
Tai reiškia, kad tai yra mano, kažkokio verslo savininko ar vadovų užduotis sugalvoti, kaip sukurti tokį verslo modelį, kad auginant pardavimus augtų ir pozityvus poveikis aplinkai bei visuomenei. Kitaip tariant, kaip mes galime integruoti tvarumą ir teigiamą poveikį būtent į produktus. Ir tada kuo aš daugiau parduodu, tuo aš daugiau poveikio sukuriu.
Ta mintis, kad tai yra kūrybiškumo uždavinys, mane labai suintrigavo ir pagalvojau – gerai, kaip aš galiu prie to prisidėti, kaip aš galiu pagelbėti kitiems verslams pamatyti tą uždavinį ir jį išspręsti? Tai su ta intencija mes ir pradėjome, būtent vedini tvarumo, inovacijų ir kūrybiškumo vertybių“, – prisimena verslo konsultantė.
Moteris pasakoja, kad pradėjusi verslą nežinojo, ar įmonės norės domėtis tvarumu ir transformuotis į strategiškai tvaresnę verslo vystymo pusę. Todėl pradžia nebuvo lengva – iš pradžių kartu su kolegomis jai tekdavo įtikinėti startuolius, kad jiems gali būti reikalinga pagalba. Tačiau prieš pustrečių metų įvyko lūžis. Dabar pagalbos jiems siūlyti nereikia – verslininkai patys kreipiasi prašydami padėti tapti tvariais, nes tvarumas pamažu tampa realybe.
„Mes padedame daugiausiai startuoliams ir didelėms organizacijoms augti, būti tvariems, kurti teigiamą poveikį tiek aplinkai, visuomenei, tiek finansinei viso verslo pusei, kuri yra yra labai svarbi. Tą darome įvairiausiais formatais: akceleravimo programomis, konsultacijomis, asmeninėmis mentorystėmis įmonių ar projektų vadovams“, – aiškina G. Monstavičė.
Tvarumas – tik dideliems verslams: stigma, kurią norisi paneigti
Verslo konsultantės teigimu, požiūris, kad smulkiajam verslui tvarumas yra per didelė ir per plati tema tėra tik mitas, kuriuo tikėti nereikėtų. G. Monstavičė teigia, kad ir mažos organizacijos ar įmonės gali pagalvoti apie tai, kokią problemą nori išspręsti, kokia bėda yra labai didelė ir aktuali galimiems ar esamiems klientams.
„Tai yra neteisinga stigma, nes netgi kai dirbame su didžiaisiais verslais, mūsų darbo procesas su inovacijomis, tvarumu ir startuoliais visada paremtas mažo dydžio testavimu. Tai reiškia, kad mes išmokstame testuoti kartais visiškai naujus verslo modelius, naujus produktus labai labai mažais resursais, per trumpą laiko tarpą ir pigiai.
Ir gal net norėčiau dar pridurti, kad mažos įmonės turi daugiau galimybių tam tikrais atvejais įgyvendinti inovacijas ir tvarumo iniciatyvas vien todėl, kad jos yra mažos ir greitos. Mano pačios įmonėje dirba 10 žmonių. Mes prieš keletą dienų turėjome tokią kūrybinę sesiją ir pagalvojome, kad o, gal tai galėtų būti naujas mūsų verslo kampas, kažkoks naujas servisas ir mes jau kitą savaitę galime tai daryti, ko didelėse įmonėse taip greitai padaryti nepavyksta“, – sako verslininkė.
Vis dėlto, G. Monstavičė pabrėžia: pradėti vystyti verslą turint gerą struktūrą yra daug lengviau nei tranformuotis eigoje. Nepaisant to, jei įmonė nori keistis – jai tereikia motyvacijos.
„Iš vienos pusės tai gali būti reguliacijos, kurios ateina iš ES ir Lietuvos – tam tikri nurodymai, kaip mes turime saugoti aplinką ir prisidėti prie tvarumo. Iš kitos pusės, yra tikrai nemažai vadovų, kurie mato didžiulę galimybę tvarume, kad ir kokia plati tema tai yra. Jie pastebi galimybę pritraukti naujų klientų, kurie yra vedami šių vertybių ir dažnai jie yra lojalesni negu klientai, kuriuos veda kitokios paskatos. Tai yra naujas kampas inovuoti, kurti naujus produktus ir servisus“, – aiškina pašnekovė.
Būti tvariu daug nekainuoja
Neretai kai kuriems gali pasirodyti, kad tvarus verslas yra brangus verslas, o tvarūs sprendimai didelės naudos neatneš. Tačiau retas suvokia, kad inovatyvi strategija verslui gali atnešti didesnį pelną. G. Monstavičės teigimu, nelogiška ir nerealistiška tikėtis, kad visi staiga taps tvarumo ekspertais, todėl reikėtų pradėti mažais žingsneliais.
„Pavyzdžiui, keli aspektai tvarumo, apie kuriuos mes dažnai kalbame, yra pelningumas, darbuotojų ir klientų pasitenkinimas. Tai yra tokie dalykai, kurie absoliučiai visiems aktualūs, bet tai yra dalis tvarumo, nes jeigu tavo darbuotojai nėra patenkinti savo darboviete, jie išeis, o tai labai daug kainuos – čia nereikia labai daug aiškinti. Taip pat su klientais ir pelningumu. Vadinasi, verslas turi būti tvarus.
Mes, kaip konsultantai, stengiamės parodyti, kurioje vietoje konkrečiam verslui tvarumas yra aktualiausias ir kur tai yra strateginis verslo sprendimas, o ne kažkoks ant viršaus primestas dalykas, kaip mes dažnai matome, pavyzdžiui, visokių labdarų. Aš jokiais būdais nesakau, kad tai yra blogai, bet tai neturėtų būti kertinis tvarumo taškas versle. Tvarumas turi būti apie verslą, jo stiprinimą ir užtikrinimą, kad tai bus sėkmingas verslas ilgą laiko tarpą ir dar sukurs teigiamą pokytį visiems kitiems“, – pabrėžia specialistė.
Todėl pirmosios sesijos metu, konsultantai su atvykusiomis pasikonsultuoti įmonėmis stengiasi išsigryninti tikslus – ką jie norėtų keisti ir ką norėtų pasiekti.
„Kartais nėra aiškaus atsakymo, nepavyksta įvardinti, kas tiksliai yra blogai ar ką norisi pagerinti, bet pastebimas tam tikras chaosas – darau viską, bet nieko nesigauna. Kitaip tariant, trūksta rezultato. Tada tiesiog gilinamės – kodėl jūs darote viską? Kokias problemas jūs sprendžiate? Dažniausiai teiraujamės, ar ta problema, kurią norite spręsti yra aktuali jūsų klientams, iš kur tai žinote, nes jeigu taip sakė vadovas, o vadovui prieš tai buvęs vadovas, tai klausimas, ar tai vis dar yra problema ir gal reikėtų pasitikslinti, ar tai iš tikrųjų yra iššūkis.
Visada klausiame apie tikrąją vertę, kurią kuria verslas ir ar tuo metu jis iš tikrųjų savo klientui ją sukuria. Galbūt paaiškėja, kad reikia kito kliento ar kito produkto, o galbūt iš viso kitą iššūkį spręsti. Tai pradedame nuo to, o po to visada kalbame apie viziją, ką žmonės nori pasiekti per ateinančius, sakykime, penkerius metus. Nes vėlgi, net jeigu ir sukurtas tobulas verslo modelis, bet komanda nėra suinteresuota turima vizija, turime neatitikimų“, – aiškina pašnekovė.
Sėkmės istorijos
Startuoliai žengę į rinką neretai bando rasti būdus, kaip pagerinti pasaulį ir padaryti teigiamą įtaką. Tačiau kartais į rinką vis dar žengia ir tokie verslai, kurie nesiūlo niekam negirdėtų dalykų ir naujų inovacijų. Turintiems niekuo neįprastą verslą, pavyzdžiui, kepantiems bandeles nedidelėje darbuotojų komandoje, gali pasirodyti, kad tvarumo idėjos yra ne jiems. Papildomoms investicijoms pinigų gali ir nebūti, o inovacijoms versle galbūt nėra vietos. Vis dėlto, G. Monstavičė įsitikinusi – ir tokiems verslams yra potencialo tapti tvariems.
„Visų pirma – kas yra inovacija? Inovacija gali būti technologinė. Paprasčiau kalbant, gali būti tiesiog tam tikrų procesų, kurie užtrunka ilgą laiko tarpą, automatizavimas ir skaitmenizavimas. Geras pavyzdys, kurį mes matome mūsų rinkoje – pietų vietą „ilunch“. Mes ten nueiname, užsisakome maistą planšetės pagalba, automatizuotai atvažiuoja mūsų pietūs, mes juos pasiimame. Realiai žmogaus interakcijos atėjus pavalgyti pietų beveik nėra.
Vienas iš iššūkių maitinimo industrijoje yra žmonių stygius, labai dideli resursai. Ypač, jeigu vieta veikia tik per pietus, negali įdarbinti daug žmonių, kurie ateina tik tada. Todėl čia yra geras pavyzdys, kaip kažkokio proceso skaitmenizavimas atlaisvina rankas ir tampa netgi tokiu top ženklu tam tikros vietos. Tai čia yra toks paprastas skaitmenizavimas kažkokio proceso, kuris tiesiog užtrunka daug laiko ir yra neefektyvus“, – aiškina ji.
Tačiau, kaip aiškina ji, inovacijos gali būti pačios įvairiausios. Pavyzdžiui, jai teko dirbti su maža organizacija – Krakių bendruomenės centru. Mažame miestelyje netoli Kėdainių jie įkūrė maitinimo įstaigą, pavadinimu „Krakių svetainė“. Centras ilgai svarstė, kaip padaryti, kad sukurtų pozityvų poveikį savo miesteliui, jog jis gyvuotų, augtų, čia atvažiuotų lankytojų, jie domėtųsi vietos istorija. O svarbiausia, buvo svarstoma, kaip išsilaikyti finansiškai ir sukurti tvarų verslą.
„Jie sukūrė edukacines programas apie miestelį. Tarkime, jie veda žydų kultūros edukacinę programą. Todėl, kad tam miestelyje labai gilios žydiškos tradicijos. Jie veda ir lietuvių kultūros edukacines programas. Tai šiuo metu jie yra užrezervuoti trims mėnesiams į priekį, vasarą sakė neturėjo atostogų. Tai visokiausių yra skirtingų teorijų ir variantų, ką galima daryti. Tai nebūtinai turi būti dirbtinis intelektas ir Blockchain technologija“, – pasakoja pašnekovė.