Lustų trūkumas vis dar jaučiamas
Pasaulyje, ypač Europoje, jau kurį laiką juntamas lustų, naudojamų daugelyje gaminių, pradedant automobiliais, išmaniaisiais telefonais ir baigiant medicinos įranga ir dulkių siurbliais. Svarbių tiekėjų iš Azijos veiklos sustabdymas dėl COVID-19 pandemijos sutrikdė lustų tiekimą praėjusiais metais, tačiau jų trūkumas juntamas iki šiol.
Aukštųjų technologijų bendrovė „Teltonika IoT Group“ savo daiktų interneto prietaisų gamyboje taip pat naudoja daug lustų, tačiau jų trūkumas veiklos netrikdo.
„Lustų trūkumas išlieka toks pat, tačiau turime didelę, 7 mėnesių, jų atsargą. Per tiek laiko sugebame vėl pasipildyti. Kažkada turėjome tik 1–2 mėn. atsargų. Kai atėjo pandemija, supratome, kad reikia staigiai veikti, susivežėme atsargų, o mūsų konkurentai lustų neturėjo, pirko iš mūsų. Todėl mes ir klestėjome – pernai paaugome dvigubai“, – pasakoja „Teltonika IoT Group“ prezidentas Arvydas Paukštys.
Ateityje lietuviško kapitalo įmonių grupė ketina gaminti lustus ir Lietuvoje. Į lustų pramonę (4–5 projektus) Lietuvoje per ateinantį dešimtmetį planuojama investuoti iki 3 mlrd. eurų.
„Europoje būkime vieni iš tų, kurie tai daro. Norint būti lyderiais, reikia šimtų milijardų investicijų ir šioje srityje dirbti 20 metų kaip Taivanas. Dabar esmė neturėti tokios priklausomybės, kad tave gali kažkas sustabdyti ir negalėsi vystyti verslo“, – sako verslininkas.
Anot jo, trys lustų pramonės projektai derinami su taivaniečiais, tačiau dar tiksliai nežinoma, ar tai bus bendros Lietuvos ir Taivano investicijos. Kol kas taivaniečiai samdomi kaip ekspertai, iš jų perkamos paslaugos.
„Galbūt taivaniečiai investuos, bet dar tokios garantijos iš jų pusės neturiu. Aš mėgstu nepriklausomybę. Priklausyti nuo kažko, reiškia ore pakabinti projektą, gal jo ir nepadarysi. Kai pats darai, tikrai žinai, kad padarysi“, – svarsto A. Paukštys.
Siekia sumažinti priklausomybę nuo Azijos
Tačiau pirmiau verslininkas norėtų kiek įmanoma sumažinti priklausomybę nuo Azijos komponentų tiekėjų.
„Pradžioje norime „nušokti“ nuo Azijos. Mums labai svarbi spausdintų montažo plokščių gamykla, kurią planuojame statyti Liepkalnyje, nes esmė – iš Azijos nebepirkti komponentų. Mes vieni 10 proc. Lietuvos importo sudarome iš Kinijos“, – pažymi A. Paukštys.
Anksčiau skelbta, kad iki 2024 m. „Teltonika“ Liepkalnyje planuoja pastatyti plastiko ir mechanikos gamyklą bei spausdintinio montažo plokščių gamyklą. Šiose gamyklose turėtų dirbti apie 350 specialistų.
Pilnai robotizuota 25 tūkst. kv. m spausdintinio montažo plokščių gamykla už 100 mln. Eur leis „Teltonikai“ tapti nepriklausomai nuo trečiųjų šalių komponentų tiekimo.
Rado būdų, kaip toliau dirbti su Kinija
Pernai įsižiebęs Kinijos ir Lietuvos konfliktas dėl Taivano atstovybės atidarymo, kai Pekinas Lietuvai pradėjo taikyti neoficialias ekonomines sankcijas, riboti prekių importą ir eksportą, skaudžiai atsiliepė Lietuvos gamintojams.
Paklausus, kaip šis konfliktas paveikė „Teltonikos“ grupės veiklą ir planus, A. Paukštys kalba apie prisitaikymą ir rastus sprendimus, kaip toliau dirbti su Kinija.
„Prisitaikėme, radome sprendimus, toliau dirbame ir perkame iš Kinijos. Visada yra variantų, verslas lankstus, visada randa apėjimus. Dabar norime greičiau pasistatyti gamyklas, kad turėtume didesnę nepriklausomybę“, – nedaugžodžiauja jis.
Pasitraukus iš Rusijos, patirs pusę milijono nuostolių
Karas Ukrainoje taip pat atsiliepė įmonių grupės veiklai. Kijeve įsikūręs „Teltonikos“ biuras vis dar veikia, o Maskvos padalinį tenka likviduoti.
„Kijevo biure dirba 13 žmonių, situacija šiek tiek įtempta. Šeštadienį mūsų buhalteris padeda automatą, suveda apskaitą ir vėl nuo pirmadienio eina į karą. Ir vienas vadybininkas eina į frontą. Kitiems vadybininkas Kijeve dar nereikia, bet, jei reikės, eis“, – pasakoja A. Paukštys.
Maskvos biuras iki karo užsiėmė „Teltonikos“ pardavimais ir aptarnavo visą regioną. Dabar kompanija susiduria su sunkumais pasitraukti iš Rusijos rinkos.
„Maskvos biurą, kuriame dirbo 40 žmonių, uždarėme. Darbuotojus paleidome, išmokėjome išeitines, ir visi išėjo namo, liko tik vienas direktorius. Putinas uždraudė uždaryti kompaniją, bandome kažkaip ją vis tiek ten uždaryti, likviduoti. Nežinau, kuo čia viskas baigsis. Nuostoliai nedideli – pusę milijono. Bet mes iš ten išėjome, neturime jokių santykių nei su Minsku, nei su Maskva“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Registrų centrui pateiktoje 2021 m. ataskaitoje nurodoma, kad pardavimai Rusijos rinkoje sudarė apie 1,5 proc. visų grupės pardavimų. „Todėl, mūsų vertinimu, karinių veiksmų įtaka bendrovės veiklos tęstinumui neigiamos įtakos neturės“, – rašoma ataskaitoje.
Išnaudos laukiančią recesiją
Įmonių grupės prezidentas nesibaimina ir kalbų apie artėjančią recesiją. Priešingai – tai bus galimybė augti.
„Tai bus jau kažkelinta recesija, o per kiekvieną iš jų paaugame. Jei neaugsime dvigubai, tai 50 proc. Dabar tiek ir augame, 40–50 proc. – stabilus augimas.
Dirbame su 166 šalimis. Jei vienoje šalyje krizė, kitoje jos nėra. Jei vienas klientas neperka, kitas perka. Per pandemiją, kai visi buvo užsidarę, augome. Kaip mes dirbome: Kinija užsidarė, bet dirbo Lotynų Amerika. Kai Europa užsidarė, vėl grįžome į Aziją, Afrika dar dirbo“, – pasakoja A. Paukštys.
Kaip skelbiama Registrų centrui pateiktoje metinėje ataskaitoje, „Teltonika IoT Group“ 2021 metais gavo 206,1 mln. eurų konsoliduotų pajamų – du kartus daugiau nei 2020 metais, jos grynasis pelnas išaugo 3,4 karto iki 39 mln. eurų, rašo BNS.
Šiemet grupė tikisi gauti trečdaliu daugiau pajamų. Planuojama, kad 2022 metais pardavimo pajamos sieks apie 300 mln. eurų, o per šiuos metus Lietuvoje bus sukurta daugiau kaip 500 naujų ir gerai apmokamų darbo vietų
„Teltonika IoT Group“ nurodo, kad pernai jos valdomų įmonių padaugėjo nuo 11 iki 18, buvo įsteigti nauji pardavimų biurai Peru, Pietų Afrikos Respublikoje, Maroke, Ukrainoje, Kazachstane ir Australijoje.
