„Girdėjome Rusijos pareigūnus sakant, kad jie neketina įsiveržti į Ukrainą. Tiesą sakant, ponas Lavrovas man tai šiandien pakartojo“, – po derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Ženevoje žurnalistams sakė A. Blinkenas.
„Jei Rusija nori pradėti įtikinėti pasaulį, kad ji neturi agresyvių ketinimų Ukrainos atžvilgiu, būtų labai geras būdas tai padaryti deeskaluojant ir atitraukiant, t. y. pašalinant tas pajėgas nuo Ukrainos sienos“, – sakė jis.
Anot jo, Rusija pasienyje su Ukraina sutelkė daugiau nei 100 tūkst. karių ir permetė pajėgas į Baltarusiją, o tai suteikia Maskvai galimybę atakuoti Ukrainą iš pietų, rytų ir šiaurės.
JAV valstybės sekretorius sakė, kad derybos su A. Lavrovu buvo atviros, tačiau JAV pozicija Ukrainos atžvilgiu nesikeičia.
„Perdaviau JAV ir mūsų Europos sąjungininkų bei partnerių poziciją, kad mes tvirtai remiame Ukrainą, jos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakė jis.
„Mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, ar Rusija yra pasiruošusi diplomatiniam keliui... deeskaluoti situaciją Ukrainoje ir galiausiai išspręsti nesutarimus pasitelkiant diplomatiją ir dialogą“, – sakė A. Blinkenas.
A. Blinkenas dar kartą pakartojo, kad bet koks sienos kirtimas sulauks „greito, smarkaus ir vieningo [JAV ir jų sąjungininkių] atsako“.
A. Blinkenas nurodė, kad šiandieninių derybų metu pateikė „keletą idėjų“, kaip sumažinti įtampą ir padidinti saugumą.
„Tai buvo ne derybos, bet atviras apsikeitimas nuogąstavimais ir idėjomis“, – paaiškino jis.
JAV diplomatas tvirtino, jog dabar Rusija turi pasirinkti vieną iš dviejų kelių: diplomatijos kelią, kuris gali nuvesti „į taiką ir saugumą“, arba „kelią, nuvesiantį į konfliktą“.
JAV ir jų sąjungininkės yra pasiruošusios susitikti su Rusija „bet kuriame iš minėtųjų kelių“ ir palaikys Ukrainą, patikino A. Blinkenas.
JAV valstybės sekretorius atkartojo S. Lavrovo komentarus, jog buvo susitarta „tęsti diplomatinį procesą“.
A. Blinkenas sakė, kad po pasitarimo JAV galės „su Rusija pasidalyti savo nuogąstavimais ir idėjomis... kitą savaitę“. Jis pridūrė, jog abi pusės susitarė „ir dėl tolesnių diskusijų“.
„Tolesnės diskusijos yra labiau pageidaujamas tęsinys, bet Rusija turi pasirinkti, kuriuo keliu žengs, – pažymėjo A. Blinkenas. – Manau, kad dabar geriau suprantame vieni kitų nerimą ir pozicijas. Pažiūrėkime, ką atneš kitos dienos.“
Susitikimas Ženevoje
JAV valstybės sekretoriaus A. Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo derybos prasidėjo ant ežero kranto įsikūrusiame prabangiame viešbutyje „President Wilson“ kiek po 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku ir užtruko apie 1,5 valandos.
Maskva nesitiki, kad šiose derybose bus pasiekta kažkokių proveržių, tačiau laukia atsakymo dėl saugumo garantijų, sakė S. Lavrovas.
„Per kelionę Europoje pareiškėte, kad nesitikite proveržių šiame susitikime. Mes taip pat nesitikime proveržių šiame susitikime, mes laukiame atsakymų į mūsų pasiūlymus“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras, pradėdamas susitikimą su A. Blinkenu.
S. Lavrovas pabrėžė, kad Maskvos „pasiūlymai konkretūs, ir mes laukiame tokių pat konkrečių atsakymų, atitinkančių įsipareigojimus, prisiimtus aukščiausiu lygiu ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) rėmuose dėl saugumo nedalumo, kad nė viena šalis nestiprintų savo saugumo kitų šalių saugumo sąskaita“.
„Man bus labai įdomu išgirsti, kaip JAV traktuoja šiuos savo įsipareigojimus“, – pridūrė ministras.
„Susiduriame su sudėtingomis problemomis, ir jų sprendimas nebus greitas. Nesitikiu, kad jas išspręsime Ženevoje“, – savo ruožtu kiek anksčiau sakė A. Blinkenas.
„Tačiau mes galime paskatinti abipusį supratimą“, – kalbėjo A. Blinkenas, o jei Rusija deeskaluos padėtį pasienyje, „tai gali atitraukti mus nuo šios krizės ateinančiomis savaitėmis“.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį perspėjo, kad jo kolega rusas Vladimiras Putinas greičiausiai „veršis“ į Ukrainą, ir perspėjo apie „katastrofą Rusijai“, jei tai įvyktų.
JAV ir jų sąjungininkės perspėjo dėl griežtų ekonominių sankcijų invazijos atveju.
Maskva tvirtina invazijos neplanuojanti, bet tuo pačiu metu kaip deeskalavimo sąlygas pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant reikalavimą niekada nepriimti Ukrainos į NATO. Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu.
Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, Ukraina dviejuose rytiniuose regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.
