Ketino stabtelėti poilsio aikštelėje
Ar važiuojant automobiliu ir nusprendus sukti į kairę galima numatyti, kad atliekant manevrą staiga priešpriešinėje eismo juostoje pasirodys dideliu greičiu ta pačia kryptimi skriejantis automobilis?
Šis klausimas tapo bene esminiu teismams nagrinėjant J. Jankauskienės bylą.
Jankauskų šeimos gyvenimą aukštyn kojomis apvertusi nelaimė įvyko 2014 metų lapkričio 1-ąją, Vėlinių išvakarėse vykstant į Alytaus rajoną.
Apie 12 val. 40 min. Varėnos rajone, kelyje Naujieji Valkininkai – Daugai – Alytus šeima nusprendė stabtelėti miško aikštelėje. Jie ketino trumpam pailsėti, išleisti pabėgioti savo šunį.
Prie „Toyota Avensis“ vairo sėdėjusi J. Jankauskienė iš anksto pradėjo stabdyti, rodė posūkio signalą, eismas kelyje buvo intensyvus, tad moteriai mažinant greitį už jos susidarė automobilių kolona. Priekyje kelias buvo laisvas, atvykstantis automobilis už 300 – 400 metrų, tad maksimaliai sulėtinusi greitį moteris ėmė sukti kairėn, į pamiškėje esančią poilsio aikštelę.
Tuo momentu įvyko tragedija. Koloną lenkti nusprendė iš paskos vykusio visureigio „Audi Q7“ vairuotojas, 1980 metais gimęs Justinas Valašinas. Jo visureigis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkė visus iš eilės automobilius ir galiausiai taranavo kairiojo posūkio manevrą bebaigiančią Jankauskų šeimos „Toyota Avensis“. Vėliau ekspertai apskaičiavo, kad kairėn sukančio automobilio greitis tuo momentu galėjo siekti apie 13 kilometrų per valandą.
Smūgio į galinę kairiąją dalį būta itin stipraus. Jis „Toyotą“ nubloškė apie 15 metrų, o visureigis „Audi“ sustojo bemaž už 100 metrų.
Sunkiausius sužalojimus patyrė „Toyota Avensis“ gale sėdėjusi 10-metė Kotryna. Mergaitė po kelių dienų ligoninėje mirė. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad mirties priežastis – itin stiprus viso kūno sumušimas, nulėmęs vidinį kraujavimą, su gyvybe nesuderinamas traumas.
Jos tėvas V. Jankauskas atsipirko tik nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Liudininkai kalbėjo apie keliu skriejusią „Audi Q7“
Tiriant bylą visi apklausti liudininkai vieningai nurodė, kad jų nuomone dėl avarijos kaltas „Audi Q7“ vairuotojo J. Valašino pasirinktas vairavimo būdas ir greitis.
Liudininkų teigimu, šis automobilis, kuriuo J. Valašinas vyko su žmona ir vaikais, važiuodamas nuo Vilniaus kelyje pavojingai manevravo. Vienas vairuotojų, Dainius Nekrošius prisiminė, kad iki avarijos vietos likus 400 metrų šis visureigis jį bei kitus automobilius dideliu greičiu aplenkė važiuodamas priešpriešinio eismo juosta. Žmogus nurodė važiavęs apie 90 km/val. greičiu, lenkiančios mašinos greitis galėjo būti apie 130 km/val., o toliau, gal ir dar daugiau.
Kiti liudininkai minėjo, kad lenkdamas visą koloną, susidariusią dėl pristabdžiusio ir kairėn į miško aikštelė sukti nusprendusios J. Jankauskienės automobilio „Audi Q7“ vairuotojas elgėsi gana rizikingai.
Tuo metu koloną aplenkti nusprendė kito automobilio „Renault“ vairuotojas, bet pamatęs priekyje esančią kliūtį, kairėn sukantį J. Jankauskienės automobilį nusprendė grįžti atgal. Jį „įleido“ vienas vairuotojų, o nespėjus persirikiuoti dideliu greičiu praskriejo „Audi Q7“.
Paviešinus informaciją apie išskirtinį įvykį ne vienas komentatorius internete teigė, jog tą dieną vyko keliu Vilnius-Alytus ir įsiminė išskirtiniu chuliganišku vairavimu pasižymėjusį „Audi Q7“. Pačiame Alytuje kalbėta, jog automobiliu vyko vieno žinomo Alytaus verslininko sūnus, taip pat pasiturintis ir įtakingas verslininkas.
Kalbas, kad „Audi“ vairuotojas, neva įtakingo verslininko sūnus vėliau teisme patvirtinto ir avariją tyręs vienas policijos pareigūnų.
Kaltinimai dėl tragiškos avarijos buvo pareikšti dukrą palaidojusiai moteriai
Tyrimo metu užfiksuota, kad „pagal liudininko G. Kuklio parodymus iš karto po avarijos eismo įvykio vietoje automobilio „Audi Q7“ vairuotojas J. Valašinas pats pripažino kaltę, nuolat kartojęs, kad dėl eismo įvykio kaltas tik jo važiavimo greitis“.
Tačiau įvykiai pakrypo netikėta linkme. Kaltinimai dėl 10-metės mergaitės žūtimi pasibaigusios avarijos buvo pareikšti ne koloną lenkusiam ir jos tėvų automobilį taranavusiam „Audi Q7“ vairuotojui, bet dukters netekusiai motinai J. Jankauskienei.
„Nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, keisdama važiavimo kryptį, t. y., sukdama į kairėje kelio pusėje esančią poilsio aikštelę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio (nepraleido) ta pačia kryptimi važiuojančiam ir jos automobilį lenkiančiam automobiliui „Audi Q7“, priklausančiam ir vairuojamam J. Valašino, sudarė neišvengiamą kliūtį lenkiančio automobilio judėjimui, susidūrė su šiuo automobiliu, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota automobilio „Toyota Avensis“ keleivė K. Jankauskaitė“, – rašoma prokurorų parengtame kaltinamajame akte.
Kartu vykęs jos vyras V. Jankauskas buvo pripažintas vieninteliu nukentėjusiuoju, o „Audi“ vairuotojas J. Valašinas ir kartu vykusi jo žmona – liudininkais.
Dingo policijos filmuota medžiaga ir dalis nuotraukų
Pasak avarijos sukėlimu kaltinamos J. Jankauskienės gynėjo advokato Gedimino Milevičiaus, vienas pagrindinių įrodymų, jog kalta jo ginamoji, yra Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) ekspertų išvados, bet jos daugiau nei keistos.
„Analizuojant net kelių ekspertizių išvadas, susidaro įspūdis, jog net paaiškėjus naujoms aplinkybėms, duomenys kompiuterinės simuliacijos programoje tendencingai keičiami taip, kad nepadidėtų „Audi“ greitis ir jis liktų tokiu, kokiu toje vietoje leidžia kelio ženklai“, - sakė G. Milevičius.
Sudėtingos bylos nagrinėjimas truko šešerius metus, paaiškėjo, kad policijos pareigūnų duomenys apie avariją vietą surinkti ne pilnai. Nustatyta, kad avarijos schema buvo perbraižyta bent tris kartus, joje neužfiksuoti visi pėdsakai, dingo policijos filmuota medžiaga, dalis pareigūnų darytų nuotraukų. Be to vienas pareigūnų net užsiminė apie neva patirtą spaudimą atitinkamai interpretuoti nelaimės aplinkybes, po ko buvo priverstas palikti tarnybą.
Prireikė dar ne vienos pakartotinės ekspertizės, o jų rezultatai neretai skyrėsi. Vienoje jų nustatyta, kad stabtelėjusių automobilių koloną lenkusios „Audi“ greitis buvo apie 99 km/val.
„Iš tokių ekspertų paaiškinimų matyti, kad ir jie tinkamai ir išsamiai neišnagrinėjo tiriamo eismo įvykio eigos, nes tam neturėjo visų reikšmingų objektyvių duomenų, tyrimo išvados buvo grindžiamas pareigūnų netinkamai užfiksuota eismo įvykio schema“, – avariją tyrusių policininkų bei ekspertų darbą įvertino teismas.
Po ilgo bylinėjimosi maratono – išteisinimas
Tik 2020 metų gruodžio 1 dieną Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.
„Nagrinėjamu atveju teisme ištirtais bei šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoja J. Jankauskienė, važiuodama keliu Naujieji Valkininkai – Daugai – Alytus 1 km., ketino sukti į kairėje esančią stovėjimo aikštelę, todėl įjungė kairio posūkio signalą.
Visi kolonoje važiavę automobiliai pradėjo stabdyti, nes matė, kad automobilis „Toyota Avensis“ suks į kairę. Kai kaltinamoji pradėjo rodyti kairį posūkį, liudytojo G. Kuklio automobilį pradėjo lenkti už jo važiavęs automobilis „Renault Laguna”, kuris pastebėjęs J. Jankauskienės pradėtą kairiojo posūkio manevrą, įjungęs avarinius žibintus, pradėjo grįžinėti į savo juostą.
Tuo metu pro G. Kuklio vairuojamą automobilį ir automobilį „Renault Laguna”, kuris dar nebuvo pilnai sugrįžęs į savo eismo juostą, vykdydamas automobilių kolonos lenkimo manevrą, dideliu greičiu pravažiavo ta pačia kryptimi judėjęs „Audi Q7” vairuotojas J. Valašinas.
Tuo metu J. Jankauskienė jau buvo persirikiavusi ir kirtusi ašinę liniją (judėjo skersai kelio) ir įsukinėjo į aikštelę. J. Valašino vairuojamas automobilis ties įvažiavimu į aikštelę trenkėsi priekine dalimi į judančio automobilio „Toyota Avensis“ kairiojo šono galinę dalį (sparną, ratą, dureles, bamperį), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota automobilio „Toyota Avensis“ keleivė Kotryna Jankauskaitė, (2004 m. Gim.) kuri 2014-11-04 dėl sužalojimų ligoninėje mirė, o automobilio „Toyota Avensis“ keleiviui Vaidui Jankauskui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas“, – konstatavo teismas.
Moteris elgėsi atsargiai, o kito vairuotojo elgesio negalėjo numatyti
J. Jankauskienę išteisinęs teismas atkreipė dėmesį, kad kairiojo posūkio manevrą ji pradėjo, kai priešpriešinė juosta buvo laisva ir nebuvo jokių kliūčių, kai iš paskos vykęs J. Valašino vairuotas visureigis „Audi Q7“ dar nebuvo pradėjęs lenkti kolonos.
„Todėl nagrinėjamoje situacijoje J. Jankauskienė, atlikdama kairįjį posūkį, laikėsi ir vykdė KET reikalavimus, kurių pažeidimu ji buvo kaltinama, t. y., laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, iš anksto pradėjo stabdyti, mažinti automobilio greitį, o prieš sukdama į kairę, įsitikino, kad tai daryti yra saugu“, – pasisakė moterį išteisinęs teismas.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad prieš sukdama kairėn moteris elgėsi itin rūpestingai bei atsakingai: iš anksto įjungė posūkio signalą, pradėjo stabdyti ir lėtinti greitį.
„ Matydama, kad iš paskos važiuojanti automobilių kolona taip pat stabdo ir lėtina greitį, kad priešpriešinio eismo juosta yra laisva, turėjo teisę pagrįstai tikėtis, jog ir kiti eismo dalyviai nagrinėjamu atveju bus atidūs, rūpestingi, neviršys leistino greičio, laikysis visų būtinų atsargumo priemonių, tuo labiau, kad eismas tuo metu nurodytoje kelio atkarpoje buvo itin intensyvus ir sudėtingas“, – rašoma išteisinamajame nuosprendyje.
Taip pat pasiremta teismų praktika panašioje bylose, kad vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai elgsis atsakingai – nepažeis Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų ir nesukels pavojaus eismo saugumui.
Teismo verdiktas: pavojingai važiavo „Audi“ vairuotojas
Galiausiai teismas konstatavo, jog esminės įtakos mergaitės žūtimi pasibaigusiai nelaimei turėjo „Audi“ vairuotojo, byloje turinčio liudininko statusą elgesys.
„Taigi, iš visų aptartų liudytojų parodymų matyti, kad esant sudėtingam ir intensyviam eismui – buvo didelė automobilių spūstis ir automobiliai judėjo kolonoje, J. Valašinas ne tik neleistinai viršijo greitį, bet ir važiavo pavojingai, manevruodamas tarp leistinu greičiu važiuojančių automobilių, nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje atliko dvigubą lenkimą, nes vienu metu lenkė lygiagrečiai važiuojančius G. Kuklio automobilį ir jį lenkiantį automobilį „Renault“ bei galimai kirto dvigubą liniją.
Be to, iš liudytojų parodymų matyti, kad J. Valašinas dar prieš eismo įvykį, pavojingai manevravo nuo pat Vilnius. Tai patvirtino ir liudytojas Arūnas Puodys, tyręs įvykį, kad visi pravažiuojantys vairuotojai sustoję sakė, kad šis automobilis „Audi“ nuo pat Vilniaus miesto juos visus lenkė dideliu greičiu, važiavo nepaisydamas nustatyto greičio tame kelyje ir jie jau tikėjosi, kad įvyks kažkokia nelaimė“, – pasisakė J. Jankauskienę išteisinęs teismas.
Su išteisinimu nesutiko prokurorai, jų skundas – atmestas
Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokuratūros atstovė nesutiko su šiuo verdiktu iš išteisinamąjį nuosprendį apeliaciniu skundu apskundė Kauno apygardos teismui. Kaltintoja siekė, kad J. Jankauskienė būtų pripažinta kalta dėl jos dukters gyvybę nusinešusios avarijos ir prašė skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Tačiau Kauno apygardos teisėjų kolegija šį skundą atmetė. Ne tik paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis J. Jankauskienei, bet prokurorams oficialiai pranešta, kad avarijos kaltininku galėjo būti visureigį vairavęs J. Valašinas. Tai reiškia, kad jo atžvilgiu gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įvertinusi ir ištyrusi visą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, o teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.
„Teisėjų kolegija pažymėjo, kad J. Jankauskienės veiksmuose nėra kaltės jokia forma, nes ji negalėjo numatyti, kad viršydamas saugų ir leistiną greitį J. Valašino vairuojamas „Audi Q7“ automobilis staiga išnirs iš automobilių kolonos galo, pradės lenkti automobilių koloną, kurios priekyje jos vairuojamas automobilis, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, su įjungtu kairiojo posūkio signalu, jau buvo pradėjęs išvažiuoti iš pagrindinio kelio į poilsio aikštelę.
Byloje nebuvo nustatyta jokių, galimai išteisintosios neatidumą lėmusių veiksnių, jos manevrai nebuvo staigūs ir netikėti, todėl jos veiksmai vairuojant nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – eismo įvykiu ir automobilio „Toyota Avensis“ keleivės žūtimi“, – rašoma Kauno apygardos teismo pranešime.
Ar galutinai įsiteisėjus J. Jankauskienę išteisinusiam nuosprendžiui J. Valašinas taps įtariamuoju tragiškos avarijos byloje, kuo pasibaigs ši istorija, dar nėra galutinai aišku.
Visgi, išteisintosios moters advokatas Linas Kuprusevičius minėjo, jog dar esama laiko ir galimybių pradėti naują ikiteisminį tyrimą ir įteikus pareiškimą apie įtarimus jį perduoti teismui. Tačiau tai daryti teisėsaugininkų turėtų gana sparčiai, nes 8 metų senaties terminas baigsis kitų metų lapkričio 1-ąją.
