Profesorius pabrėžė, jog nemato jokios judėjimo ribojimų tarp savivaldybių prasmės. Jis aiškino, kad šis ribojimas būtų prasmingas, jei būtų taikomas vos kelioms šalies savivaldybėms, kuriose fiksuojami didžiausi susirgimų protrūkiai.
„Būtų šis apribojimas prasmingas, jeigu būtų pora ar trys savivaldybės, kuriose labai stiprūs židiniai. Tuos židinius gal ir būtų prasminga izoliuoti. Lietuvoje nėra didelių skirtumų, bent jau tarp tų didžiųjų miestų, kur gyvena pagrindinė dalis visų gyventojų. Ir kokią tai duoda naudą stabdant virusą, aš nežinau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo ekonomistas.
Pašnekovas pabrėžė, jog viruso plitimo greitis priklauso nuo turimų kontaktų. O judėjimo ribojimai tarp savivaldybių šios situacijos nekeičia.
„Didžiausi židiniai yra didžiuosiuose miestuose. Tai, kad mes atkertame judėjimą tarp didžiųjų miestų ir savivaldybių mažųjų, ką mes padarome? Mes kontaktų skaičiaus vidutinio visoje šalyje beveik nepakeičiame. Nuo ko priklauso viruso plitimo greitis? Nuo vidutinio kontaktų skaičiaus per parą ar savaitę. Judėjimo tarp savivaldybių ribojimai šito skaičiaus beveik nepakeičia“, – teigė R. Rudzkis.
„Jūs galvojate, kad sumažinimas mobilumo, skaičiuojant kilometrais, turi įtaką virusui? Virusui turi įtaką kontaktų su kitais žmonėmis skaičius“, – dar kartą aiškino jis.
Profesorius pateikė ir konkretų pavyzdį – jei jam nėra leidžiama nuvažiuoti pas koronavirusu persirgusį brolį į Šakius, tai jis tą patį laiką kontaktuos su kitais žmonėmis Vilniuje.
„Važiavimas tolimą atstumą man gerokai sumažina kontaktų skaičių. O aš laisvalaikiu, būdamas Vilniuje, kaip tik kontaktuosiu su gerokai daugiau žmonių. Tiesiog sveikas protas rodo, kad tai nepadeda. Išskyrus atvejus, kai mažos savivaldybės [liepsnoja – aut. past.]. Mažos, ne kaip Vilnius. Kuo miestas tankesnis, didesnis, tuo daugiau susirgimų ten bus. Nes ir kontaktų gerokai daugiau“, – savo poziciją aiškino jis.
R. Rudzkis dar kartą pabrėžė, jog prasmės šis ribojimas turėtų, jei būtų stengiamasi „užgesinti“ kelias liepsnojančias savivaldybes.
„Šitas ribojimas būtų prasmingas, jei būtų nustatyta pora mažai gyventojų turinčių savivaldybių. Jei jas reikėtų izoliuoti, tą būtų galima pateisinti. Tose savivaldybėse būtų galima pagreitinti skiepijimo procesą, jei taip būtų. Šiuo metu yra atvirkščiai – pagrindinis užsikrėtusių žmonių skaičius yra didžiuosiuose miestuose. Ir ką mes pakeičiame, jei ribojame važiavimą iš didžiųjų miestų į mažuosius? Kam reikia, kas labai nori, vis tiek nuvažiuoja“, – apie randamas karantino sąlygų „landas“ sakė profesorius.
Ekonomistas teigė, jog šie apribojimai apsunkina karantino besilaikančių asmenų gyvenimą.
„Visi šitie apribojimai tik apsunkina sąžiningų žmonių gyvenimą, nutraukia ryšius tarp šeimų – jaunų ir vyresnių žmonių. (…) Tai sukelia didelę psichologinę įtampą. Galų gale, Lietuvoje yra tradicijų – Kalėdos, Velykos“, – kalbėjo profesorius.
R. Rudzkis minėjo, kad atlaisvinimų keliu prieš Velykas nuėjo ir Vokietija. Visgi ne toks buvo pirminis planas. Gyventojai tiesiog įsiuto dėl siūlomų itin griežtų ribojimų Velykų laikotarpiui, todėl jų buvo atsisakyta.
„O jūs galvojate, kad lietuviai nėra įsiutę? Mane šita Vyriausybė tiesiog stebina, ji visiškai nesidomi nei visuomenine nuomone, nei savo reitingais, nei būsimais rinkimais. Kuo ji rūpinasi, man yra paslaptis“, – sakė profesorius.
Jis teigė, kad judėjimo ribojimų tarp savivaldybių Velykoms poveikis bus labai nedidelis.
„Patikėkite. Nuo to, kad nutrauktume šiuos ribojimus, poveikis būtų tikrai nedidelis. (…) Juk šeimose visi žino vienas kito situaciją – kas pasiskiepijęs, kas persirgęs“, – sakė jis.
„Žinių radijo“ pašnekovas teigė, jog „nereikia galvoti, kad vidutinis lietuvis yra daug kvailesnis už vidutinį Vyriausybės narį“.
„Niekas nenori nei pats užsikrėsti, nei apkrėsti savo šeimos. Bet jei vadovaujamasi tik viena logika – žūtbūt pagerinti rodiklius, tai, klausykite, mažiausiai šansų užsikrėsti turi Andersas Breivikas, kuris sėdi uždarytas Norvegijos kalėjime. Bet gal nedarykime iš šalies visų breivikais“, – klausimą kėlė pašnekovas.
R. Rudzkis tikino, kad išsakė savo nuomonę, remdamasis dabartiniais skaičiais, – judėjimo ribojimai tarp savivaldybių turi minimalią įtaką virusui plisti. Jis ragino suteikti laisvę patiems gyventojams pasirinkti galimas rizikas.
„Gyventojų psichologinį komfortą tai blogina daug kartų, jau nekalbu apie eiles automobilių išvažiuojant iš miestų. Psichologinis klimatas tikrai pablogėjęs, žmonės yra pavargę. Ir mes esame demokratinė valstybė, gal leiskime žmonėms patiems pasirinkti – ar jie nori šiek tiek rizikuoti, ar nenori.
Jei vadovaujamasi noru kuo greičiau pagerinti mirtingumo rodiklį, tai gal Vyriausybei šaus į galvą apriboti greitį autostradoje iki 40 kilometrų per valandą? Tada niekas nemirs, mes išvengsime poros šimtų mirčių, bet kažkodėl tokia idėja ir neateis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė ekonomistas, profesorius R. Rudzkis.
Delfi primena, kad karantinas visoje Lietuvoje pratęstas iki balandžio 30 dienos.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį pranešė, kad šią savaitę karantino sąlygos nebus keičiamos, dėl judėjimo ribojimų pakeitimo žadama apsispręsti po savaitės, kitą antradienį.
Žadama, kad judėjimo ribojimai tokie, kokie yra dabar, nebebus pratęsti.
