D. Trumpui ir jį remiantiems konservatoriams pirmadienį vakare surengta prezidento fotosesija prie istorinės Šv. Jono Episkopalinės bažnyčios su Biblija rankoje buvo jėgos demonstracija – simbolinis veiksmas, kuriuo tikėtasi nuraminti ir patikinti amerikiečius, kad jis atkurs tvarką ir teisingumą po kelias naktis trukusios sumaišties JAV didmiesčiuose, kilusios dėl George'o Floydo žūties.
Tačiau tokia vieša D. Trumpo demonstracija sulaukė pasmerkimo bangos iš religinių lyderių, demokratų ir net kai kurių respublikonų. Vaizdai, kuriuose policija naudoja ašarines dujas ir kurtinamąsias granatas vaikydama protestuotojus iš Lafajeto aikštės, kad prezidentas galėtų nueiti iki šalimais esančios bažnyčios, virto dar viena dėme jo prezidentavimui, ir dar tuo metu, kai jo palaikymas visuomenėje ir taip jau silpsta, visų pirma dėl jo vaidmens kovoje su koronaviruso pandemija.
Nė vienas respublikonas gubernatorius viešai nesutiko su D. Trumpo raginimu siųsti karius riaušėms bei plėšikavimui slopinti; Teksaso valstijos gubernatorius Gregas Abbottas per spaudos konferenciją pareiškė, kad „teksasiečiai gali pasirūpinti teksasiečiais.“
Toks jėgos paradas neatgrasino protestuotojų nuo demonstracijų šalies sostinėje ir kituose miestuose. Didelės demonstrantų minios antradienio vakare žygiavo Vašingtono gatvėmis, mesdamos iššūkį tiek miesto valdžiai, įvedusiai komendanto valandą (19.00 val. ), tiek D. Trumpo autoritetui.
Kai kurie krikščionių protestantų lyderiai gyrė D. Trumpo sprendimą pasirodyti prie bažnyčios.
„Laikydamas Bibliją rankoje, jis mums norėjo pasakyti, kad ji moko, jog, taip, Dievas nekenčia rasizmo, tai žema, – bet Dievas taip pat nekenčia ir savivalės, – interviu „The Atlantic“ sakė pastorius Robertas Jeffressas.
Bet krizė – taip pat ir D. Trumpo reakcija – atvėrė perspektyvų tikėtinam JAV demokratų partijos kandidatui į prezidentus Joe Bidenui, kuris kaipmat pasinaudojo prezidento riktais.
Antradienį per televiziją iš Filadelfijos jis kalbėjo, kad jeigu D. Trumpas būtų atvėręs Bibliją, „užuot ja mosikuodamas, jis būtų šio to išmokęs: kad mes visi pašaukti mylėti vienas kitą taip, kaip mylime patys save.“
Klaidingas kelias
Monmouth universiteto apklausa, paskelbta šios savaitės pradžioje, parodė, kad 74 proc. amerikiečių mano, jog šalis žengia klaidingu keliu, – nerimą keliantis atsakymas į klausimą, kurį apklausų dalyviai įvardija kaip labai svarbų vertinant prezidento perrinkimo šansus. D. Trumpo palaikymo reitingas, lyginant su kovo mėnesiu, smuko nuo 46 iki 42 procentų.
D. Trumpo administracijos pareigūnai svarstė prezidento galimybę pasitelkti įstatymą dėl 1807 metų sukilimo, kad jis galėtų įvykdyti savo grasinimus nusiųsti JAV kariuomenę į valstijas bei miestus, kuriems sunkiai sekasi malšinti riaušes ir plėšikavimus, sakė vienas šaltinis, gerai susipažinęs su situacija. Bet bendro sutarimo nepavyko pasiekti.
„Jokių sprendimų šiuo klausimu nepriimta, – antradienį teigė Baltųjų rūmų patarėja Kellyanne Conway, žurnalistų paklausta, kiek rimtai svarstoma ši idėja. Ji išsakė viltį, kad tokia priemonė nebus „būtina“.
Svarstomas ir galimas D. Trumpo kreipimasis į šalį iš Ovaliojo kabineto geriausiu laiku, bet kai kurie prezidento sąjungininkai mano, kad toks žingsnis nesustabdys demonstracijų.
„Tai tik išprovokuotų prezidento fiasko dėl prasčiausios priežasties: kad ir koks gražus, poetiškas ar net vienijantis būtų D. Trumpo kreipimasis iš Ovaliojo kabineto, jis tuoj pat nesustabdys savivalės, kurią matome gatvėse“, – sakė Jasonas Milleris, buvęs D Trumpo 2016 metų kampanijos atstovas spaudai.
Vis dėlto, kalbėdamas pirmadienio vakare Baltųjų rūmų Rožių sodelyje, D. Trumpas ne kažin ką pasiūlė, kad šalis susivienytų, kad užgydytų žaizdas, kurias atvėrė G. Floydo žūtis nuo Mineapolio policijos pareigūno rankų, kad išlaikytų rimtį ir ramybę. Prezidentas veikiau iškėlė JAV kariuomenės galią kaip savo atsaką į vidaus neramumus.
O ankstesni mėginimai nusiųsti prezidento žinutę iš Ovaliojo kabineto buvo, galima sakyti, sumalti į miltus. Prezidento kovo 11 dienos kalba apie koronaviruso pandemiją, kurioje jis kaltino Kiniją dėl protrūkio, išprovokavo rinkų griūtį.
Stiprėjant kritikai dėl smurtinių policijos veiksmų pirmadienį, Baltieji rūmai susiėmė. Saugumo zona buvo išplėsta iki dviejų kvartalų visomis kryptimis, per naktį šiauriniame Lafajeto aikštės krašte iškilo tvora. Be trumpo vizito prie katalikų šventovės, esančios maždaug už 6,5 kilometrų nuo Baltųjų rūmų, D. Trumpas niekur nevyko ir atsisakė bet kokių viešų komentarų.
Bet ir dėt tokios trumpos išvykos prezidentas sulaukė priekaištų.
„Peiktinas“ vizitas
Vašingtono katalikų arkivyskupas Wiltonas Gregory D. Trumpo priėmimą šventovėje pavadino „peiktinu“ po policijos išpuolio prieš Lafajeto aikštės protestuotojus. Šventovė yra paminklas šv. popiežiui Jonui Pauliui II, kuris, W. Gregory nuomone, būtų pasmerkęs D. Trumpo veiksmus, įskaitant ir jo apsilankymą prie šv. Jono bažnyčios.
„Be abejonės, jis netoleruotų ašarinių dujų ar kitų atgrasinimo priemonių naudojimo siekiant juos nutildyti, išvaikyti ar įbauginti priešais maldos ir taikos namus“, – sakė W Gregory.
Bažnyčia savo pareiškime, išplatintame tviteryje, teigia maniusi, kad D. Trumpas per savo vizitą pasirašys įstatyminį potvarkį dėl tarptautinės religinės laisvės. „Tai būtų tinkamas gestas, atsižvelgus į tai, kad šv. Jonas Paulius II buvo nenuilstantis religinės laisvės gynėjas per visą savo pontifikatą“, – teigiama pareiškime.
Tačiau D. Trumpas pasirašė dekretą privačioje aplinkoje, grįžęs į Baltuosius rūmus.
Du respublikonai senatoriai, Timas Scottas iš Pietų Karolinos ir Benas Sasse iš Nebraskos teigė priešinęsi idėjai naudoti jėgos taktiką nustumiant protestuotojus nuo Baltųjų rūmų, kad prezidentas galėtų nueiti iki šalimais esančios Šv. Jono bažnyčios.
„Nėra jokios teisės kelti riaušes, jokios teisės naikinti kitų nuosavybę, jokios teisės mėtyti akmenis į policiją. Bet egzistuoja pagrindinė – konstitucinė – teisė protestuoti, ir aš pasisakau prieš taikaus protesto vaikymą vardan fotosesijos, kur Dievo Žodis traktuojamas kaip politinė atrama“, – teigė B. Sasse savo pareiškime.
Į sceną grįžta J. Bidenas
Tuo tarpu J. Bidenas šią savaitę pasirodė viešumoje po kelių savaičių, praleistų namie dėl koronaviruso pandemijos suvaržymų. „Kai taikūs protestuotojai išvaikomi nuo liaudies namų, Baltųjų rūmų, slenksčio prezidento nurodymu, – naudojant ašarines dujas ir kurtinamąsias granatas, – idant prie taurios bažnyčios būtų surengta fotosesija, mums gali būti atleista už tai, jog manome, kad prezidentui labiausiai rūpi valdžia nei principai“, – sakė J. Bidenas.
D. Trumpas užsipuolė buvusį viceprezidentą tviteryje.
„Tingusis Joe politikoje jau sukasi keturiasdešimt metų, o ničnieko nenuveikė. Dabar jis dedasi žinąs atsakymus. Jis net klausimų nežino. Silpnumas niekada nenugalės anarchistų, plėšikautojų ar banditų, o Joe visą savo gyvenimą buvo politiškai silpnas. TEISĖ IR TVARKA!”, tviteryje rašė D. Trumpas.
Baltuosiuose rūmuose prezidento pasivaikščiojimas iki bažnyčios, regis, vertinamas kaip sėkmingas žingsnis siekiant pagerinti D. Trumpo, kaip įstatymo ir tvarkos bei religinės laisvės gynėjo, įvaizdį . Baltieji rūmai antradienio ryte išplatino 30-ies sekundžių vaizdo įrašą apie tą akimirką pergalingos muzikos fone.
„Tai simbolinė žinia visiems, kad mes neleisime padegėjams ir anarchistams, kurie įžiebė tą liepsną, kurie, mano manymu, iš tikrųjų pažemino atmintį žmonių, kritusių vardan savo tikėjimo ir religijos, svaidytis pykčiu. Mes neleisime jiems atgrasinti mus nuo savo religijos praktikavimo“, – per „Fox News“ kalbėjo K. Conway.
D. Trumpas per tviterį antradienio vakare tvirtino, kad „Vašingtonas buvo saugiausia vieta žemėje praėjusią naktį!“, nors protestuotojų minios masiškai būriavosi miesto gatvėse.
Per pirmadienį surengtą vaizdo ryšį prezidentas paliejo nuožmios kritikos gubernatoriams, kad šie nesilaiko jo griežtos taktikos protestuotojų atžvilgiu, išvadindamas daugelį jų „silpnais“. Jo žinutė „neabejotinai atskleidžia, kad šis prezidentas per visą savo, kaip prezidento, kadenciją ir, žinoma, per visą savo gyvenimą, pasitelkia žodžius grasinimams“, – žurnalistams per antradienį vykusią spaudos konferenciją sakė demokratas Kolorado valstijos gubernatorius Jaredas Polis.
„Aiškiai reikia pasakyti: prezidentui nevalia pasitelkti JAV kariuomenę, kad šioji šaudytų į tokius pat kaip jie, amerikiečius“, – sakė jis.
Neaiškus įsakymas
Kai kas iš artimos prezidento aplinkos sutiko prisiimti atsakomybę už sprendimą panaudoti jėgą vaikant protestuotojus iš Lafajeto aikštės; kiti labiau buvo linkę atsiriboti.
Pasak K. Conway, pats D. Trumpas nedavė įsakymo išvaikyti protestuotojus; anot jos, jis paprastai nesikiša į saugumo priemones, naudojamas jam apsaugoti.
Pentagono pareigūno teigimu, gynybos sekretorius Markas Esperis ir JAV kariuomenės jungtinio štabo vadas generolas Markas Milley nežinojo iš anksto, kad demonstrantai bus nušluoti nuo aikštės ar kad jie prisijungs prie D. Trumpo, einančio prie bažnyčios. Vis dėlto M. Milley, aukšto rango JAV karinis pareigūnas, buvo pastebėtas su karine uniforma praėjus kelioms valandoms po vizito prie bažnyčios, lankant Nacionalinės gvardijos personalą, dislokuotą Vašingtone.
M. Esperis BBC naujienų tarnybai sakė manęs, kad vizito prie bažnyčios tikslas buvo patikrinti ten padarytą žalą.
Kiek vėliau antradienį Teisingumo departamento pareigūnas pranešė, kad generalinis prokuroras Williamas Barras buvo aktyvai prisidėjęs prie sprendimo išplėsti saugumo zoną aplink Baltuosius rūmus, ir kad jis asmeniškai nurodė vykdyti nurodymą, netikėtai sužinojęs, kad to dar nepadaryta iki D. Trumpo pasivaikšiojimo.
Bet JAV parkų policija po kelių valandų pranešė, kad, gavusi nurodymą iš savo laikinojo vadovo Gregorio Monahano, nusprendė panaudoti pipirines dujas ir dūmines medžiagas išvaikyti minias demonstrantų, po to, kai šie tariamai ėmė svaidyti į parką saugančius pareigūnus plytas, vandens butelius ir kitus daiktus.
Liudininkai, tarp jų ir įvykio vietoje buvę žurnalistai, pasakoja, kad demonstrantai buvo nusiteikę taikiai, tol, kol policija neinicijavo smurtinių veiksmų, ir kad jokių išankstinių perspėjimų nebuvo, – tokie liudijimai prieštarauja G. Monahano teiginiams.
