Laidoje dalyvavusi Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos direktorė Guoda Ropaitė–Beigė teigė, kad jausti nerimą šioje situacijoje nėra netikėta.
„Krizinėje situacijoje jausti nerimą, nežinomybė dėl dabarties, ateitis, ta emocija suprantama. Daugeliui žmonių kasdienybė labai ženkliai pasikeitė – darbas nuotoliniu būdu buvo didžiulis iššūkis, bendravimas apribotas arba visiškai išnyko. Aš jau nekalbu apie keliones, kurios buvo daugeliui žmonių suplanuotos, bet neįvyko. Tai visa situacija pareikalavo psichologinių resursų susidoroti su šia situacija“, – laidoje sakė G. Ropaitė–Beigė.
Pašnekovė teigė, kad ir buvęs dienos režimas išnyko – dirbti namuose, rasti atskirtį tarp darbo ir namų vienoje aplinkoje yra labai sudėtinga.
„Rutinos ir režimo nebuvimas irgi kuria tą nesaugumo jausmą“, – Žinių radijo laidoje sakė ji.
„Tos pasekmės ir po visos pandemijos gali būti jaučiamos. Visos anksčiau buvusios pandeminės pasekmės pasimato visuomenėje. Tik reikėtų bandyti užbėgti įvykiams už akių ir pradėti veikti“, – prognozavo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos direktorė.
Problemos gali pasirodyti ir po pusės metų
VU Psichotraumatologijos centro vadovas, prof. Evaldas Kazlauskas laidoje sakė, kad pyktį dėl karantino pamatyti yra daug lengviau nei liūdesį.
„Aš manau, kad yra labai svarbu, kad mes garsiai kalbame apie tai, kad pandemija ir karantinas turi psichologinį poveikį. Žmonės tikrai jaučia, kad kažkas blogai vyksta, jaučia nerimą, liūdesį. Tie, kurie liūdi ir nerimauja, jų gal taip nesimato, kaip tie akivaizdžiai pikti“, – sakė E. Kazlauskas.
Jis svarstė, kad visai kitaip, nei likusi visuomenės grupė, psichologiškai koronavirusu jausis persirgę, bei jų artimieji, taip pat – medikai.
„Yra rizika, yra ir atsparumas. Ne visi žmonės, kurie susiduria su stresu, ne visus juos galima įveikti. Bet tie žmonės, kurie susirgo, jie patyrė didžiulę grėsmę savo gyvybei, buvo didelis nerimas ir neaiškumas. Ir mes žinome, kad grėsmė gyvybei yra didelė psichologinė trauma ir tai gali turėti ilgalaikių psichologinių padarinių. Krizė tęsiasi jau keletą mėnesių, o daliai žmonių tos psichologinės problemos pasimatys tik po kurio laiko – po keleto mėnesių, pusės metų“, – teigė VU Psichotraumatologijos centro vadovas.
Ankstesnių virusų pandemijos mokslininkams parodė, kad kuo ilgiau tęsiasi karantinas, tuo blogesnės to pasekmės.
„Kai kurios žinios yra labai aiškios – kuo karantinas ilgiau tęsiasi, tuo neigiamos pasekmės yra didesnės. Ankstesni tyrimai rodo, kad karantino metu, kai žmonės priversti izoliuotis, patiria vienišumo jausmą. Ir jis didina žmonėms liūdesį, tai gali būti susiję su didesne savižudybės rizika“, – laidoje sakė E. Kazlauskas.
Ragina mažinti socialinių tinklų vartojimą
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus savižudybių prevencijos programų koordinatorė Greta Klidziūtė laidoje „Atviras pokalbis“ aptarė nuotolinio bendravimo pliusus ir minusus.
„Per pastaruosius mėnesius atradome nuotolinio bendravimo ir daug privalumų – leido neatitrūkti nuo namiškių, darbo. Yra gerai, kai bendraujame su tais žmonėmis, su kuriais turime tam tikrą ryšį. (…) Bet kada tai pradeda trukdyti ir gali turėti neigiamų pasekmių, kai virtualus bendravimas tampa svarbesnis nei gyvas ir tam pradeda teikti pirmenybę“, – kalbėjo G. Klidziūtė.
Ji užsiminė, kad bendraujant socialiniuose tinkluose jų naudojimas ir stebėjimas taip pat padidėja. Ir iš čia gali plaukti nevaldomas savęs lyginimas su kitais.
„Tai kelia nemažai nemalonaus jausmo sau pačiam. (…) Socialinė medija kartais pakiša koją, kai pasineriame į ją per giliai“, – Žinių radijo laidoje sakė pašnekovė.
Ji ragino riboti socialinėje medijoje praleidžiamą laiką.