Pirmas žingsnis – verslo vizija
Nors dažniausiai kalbant apie sėkmingo verslo kūrimą akcentuojama, kaip svarbu suprasti savo produktą ar paslaugą, žinoti jų poreikį rinkoje ir panašiai, T. Lekavičius skatina nepraleisti ir kitų šiuolaikinėms įmonėms svarbių žingsnių.
„Pirmiausia rekomenduočiau atkreipti dėmesį į pradinę įmonės viziją. Vis tik, nereikėtų prie jos labai prisirišti. Tiesiog atsakykite sau į klausimą: kodėl aš noriu kažką daryti? Kas man yra svarbiausia? Tas atsakymas ir taps vizija, kuri padės ilgiau išlikti motyvuotiems“, – aiškina specialistas.
Pasak jo, vizija turėtų padėti ir bene sunkiausiame bei sudėtingiausiame verslo etape – pačioje pradžioje. Tomo Lekavičiaus teigimu, tik pradėjus kurti verslą labai lengva prarasti motyvaciją, energiją ir ryžtą, o galiausiai nukrypus nuo pradinės savo idėjos, viską mesti.
„Turbūt niekam ne paslaptis, kad didžioji dalis įmonių žlunga per kelerius metus nuo susikūrimo. Taip gali nutikti tiek dėl rinkos svyravimų ar pokyčių joje, tiek dėl asmeninių priežasčių, tad kryptis tikrai padėtų“, – patarimais dalijasi verslo konsultantas.
Svarbu artimas ryšys su darbuotojais
Versle ne mažiau svarbu ir tinkamas komandos formavimas bei „lipdymas“. Tomas Lekavičius pabrėžia, kad pirmiausia labai svarbu atsirinkti būtent tai komandai tinkamus žmones.
„Labai svarbu ne tik ugdyti žmones, bet ir turėti teisingą vadovavimo bei lyderystės kultūrą. Reikia sąmoningai pasirinkti žmonių tobulėjimo kelią, padėti spręsti problemas – tai yra pagrindas komandos nario augimui. Lyderis turi užtikrinti, kad komanda gebės susitvarkyti su neišvengiamomis konfliktinėmis situacijomis ar problemomis, kurios laikui bėgant iškils kolektyve“, – apie komandos narių atsakomybes kalba specialistas.
Verslo konsultantas pataria komandos formavimui ir santykių su darbuotojais kūrimui skirti ypatingą dėmesį pačioje pradžioje, ypač kol komanda dar maža – iki 10–15 žmonių. Kaip teigia T. Lekavičius, šiandien darbuotojai turi daugiau perspektyvų ir gali laisvai rinktis, kur nori dirbti, tad geras ryšys su darbdaviu gali tapti būdu ilgiau išlaikyti komandos narį.
„Sakoma, kad mes paliekame ne įmonę, o vadovą. Tai reiškia, kad darbuotojo lūkesčiai buvo neįgyvendinti, galbūt nebuvo palankios atmosferos tobulėti ar vadovas nesuprato savo darbuotojo. Todėl vadovai neturėtų leisti kolektyvo kultūrai vystytis be jo. Jiems turi dėti sąmoningas pastangas, kad suprastų savo darbuotojų tikslus, žinotų, kas juos motyvuoja ir užmegztų artimesnį ryšį“, – apie santykius su komanda kalba ekspertas.
Vadovams reikalingas laikas tobulėjimui
Kaip teigia Tomas Lekavičius, kasdien jis sutinka su skirtingais įmonių vadovais, tačiau specialistas pastebi, kad juos jungia panašūs dalykai. Nors lyderiams netrūksta žinių apie įmonės produktą ar paslaugų veikimą, jiems vis dar skausmingos kompetencijos – lyderystės ir bendradarbiavimo.
„Vadovavimo kompetencijas lemia vadovų žinios. Ir būtent ugdymas, gebėjimas užmegzti santykį su savo komanda, manau, laikui bėgant tampa labai svarbūs. Tačiau tai – ne viskas. Vertėtų nebijoti drąsiai, tačiau apgalvotai eksperimentuoti: neprisirišti prie savo produkto ar paslaugos, o nuolat stebėti rinkos pokyčius ir, atsižvelgiant į juos, atitinkamai planuoti savo tolimesnius veiksmus “, – sako jis.
Dėl šių priežasčių T. Lekavičius skatina vadovus atkreipti dėmesį į asmeninį savo augimą – vien rūpindamiesi komanda, verslu ar produktu jie dažnai pamiršta save, o dėl to vėliau susiduria su sveikatos problemomis ar kritusiais rezultatais.
„Skirti dėmesio asmeniniam augimui ar tam tikrų vadovo kompetencijų vystymui – naudinga. Tiek pačioje pradžioje, tik pradedant kurti savo verslą, tiek verslui ar komandai plečiantis. Pastaruoju metu pastebėjau, kad vadovai aktyviai domisi savo tobulėjimu. Šiandien technologijos jau atsako į nemažą dalį klausimų, todėl tam, kad suprastume tam tikrus niuansus dabar mums reikia žmogiško santykio“, – pasakoja specialistas.
Nori savarankiškai dėliotis darbo krūvį
Tomas Lekavičius pastebi, kad verslo sėkmę gali lemti ir tai, jog šiuolaikinės įmonės darbuotojams suteikia vis daugiau laisvės. Pasak jo, ilgalaikėje perspektyvoje tai gali būti naudinga pačiam darbuotojui, pavyzdžiui, padidinti jo produktyvumą. Vis tik, verslo konsultantas pabrėžia, kad įmonės, norinčios tai įgyvendinti, turi pasitikėti savo komanda.
„Kiekvienam kolektyvui laisvės pasirinkimas – skirtingas. Kai kurių specialybių atstovai negali turėti jo tiek, kiek kitų. Aš pats esu iš technologijų sektoriaus – apie stalo futbolą ir nemokamas picas sklando įvairiausi mitai, nors tikrovė gali skirtis. Laisvo laiko suteikimas darbuotojui pirmiausia yra paremtas tarpusavio pasitikėjimu ir saugumu. Tai reiškia, kad mes nenorime darbuotojo kontroliuoti, nesitikime, kad jis atidirbs tam tikrą valandų skaičių, o tikime, kad jis pats sugebės valdyti laisvą laiką ir sugebės atitinkamai iškeltus uždavinius įgyvendinti, pasiekti rezultatą“, – kalba specialistas.
Jis priduria, kad visa tai – procesas, viską reikia suplanuoti ir apgalvoti. Kaip sako T. Lekavičius, nereikėtų tikėtis, kad darbuotojui suteikus laisvo laiko, jis staiga ims dirbti produktyviau. Pirmiausia darbuotojus reikėtų edukuoti ir paaiškinti, kad laisvo laiko neribojamas darbo dienos metu suteikiamas dėl to, kad darbuotoju yra pasitikima avansu.
„Pastebėjau, kad visi privalumai nusveria bet kokius trūkumus. Darbuotojai darbo vietoje jaučiasi geriau, nes jie gali savarankiškai pasidėlioti savo darbo krūvį: galbūt vienas darbuotojas puikiai susikaupia rytais ir gali produktyviai dirbti nuo pusės 7 ar 8 ryto. Tuo tarpu kiti mėgsta ilgiau pamiegoti, o jo produktyvumo piktas – kaip tik po pietų“, – apie naudą pasakoja „OVC Consulting“ asocijuotas konsultantas Tomas Lekavičius.
Prioritetas – ne vien atlyginimas
Specialistas pastebi, kad šiuolaikinėje rinkoje daugėja ir socialiai atsakingų įmonių. Ir nors tiesioginę sąsaja su sėkme kai kurie vis dar linkę neigti, T. Lekavičius ragina į tai nenumoti ranka.
„Pačiam darbuotojui yra daug maloniau dirbti įmonėje, kuri prisideda prie pasaulinės, visuomeninės gerovės. Aš pats prieš keletą metų su „Satalia“ komanda įdieginėjau inovaciją transporto ir logistikos srityje Didžiosios Britanijos įmonėje „TESCO“. Šiais metais dėl šios inovacijos jie sutaupė 11 mln. mylių – tai leido drastiškai sumažinti CO2 išmetimo kiekį. Tai ir mes patys matėme didesnę prasmę optimizuotuose procesuose, nes prisidėjome prie visuomeninės gerovės“, – patirtimi dalijasi jis.
Pasak specialisto, tai ypač svarbu jaunesniajai darbuotojų kartai, kurie ieško ir siekia prasmės savo darbe, o atlyginimas nebėra vienintelis prioritetas.
