Buvo vertinama, ar spalio 15 dieną surengtas skubus Seimo valdybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta dar tą pačią dieną skelbti balsavimą dėl V. Pranckiečio atleidimo, buvo teisėtas. Taip pat buvo svarstoma, ar organizuodamas posėdį savo klausimu V. Pranckietis nesukėlė interesų konflikto.
Aušrinė Norkienė klausimus dėl V. Pranckiečio siūlė nesvarstyti ir išvadas priimti kitame posėdyje.
„Gal ta išvada bus bendresnė, nereikėtų už kiekvieną punktą atskirai balsuoti“, – sakė ji. Tam pritarė ir komisijos pirmininkas Antanas Matulas.
Komisija nusprendė bendrai apjungti išvadas.
DELFI primena, kad spalį Seimas du kartus balsavo dėl Seimo pirmininko atstatydinimo, abu buvo nesėkmingi.
Pirmąjį balsavimą organizavo pats V. Pranckietis, sušaukęs Seimo valdybos posėdį.
Per minėtą valdybos posėdį nutarta surengti neeilinį parlamento posėdį ir pirmą kartą balsuoti dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu.
Valdantieji, nors patys buvo inicijavę nepasitikėjimo procedūrą, šį posėdį boikotavo, iš jo išėjo, nes balsuoti norėjo kitą dieną, kuomet tikėjosi surinkti reikiamus balsus. Balsavime dalyvavo tik keli parlamentarai.
„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis tuomet į Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi prašydamas įvertinti V. Pranckiečio veiksmus inicijuojant posėdį jo paties atstatydinimo kausimu.
Žlugus pirmajam balsavimui, valdantieji pareiškė nepasitikėjimą balsų skaičiavimo komisijai ir nusprendė balsavimą pakartoti. Antrasis balsavimas dėl V. Pranckiečio atleidimo vėlgi žlugo, valdantiesiems nepavykus surinkti minimalaus privalomo 71 Seimo nario balso.