D. Bradauskas, kaip nurodoma VAAT pranešime, prašė teismo panaikinti finansų ministro 2017 m. sausio 20 d. įsakymą, kuriuo buvo atleistas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pareigų, grąžinti jį į pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, suabejojęs šiam ginčui taikytino teisės akto konstitucingumu, kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Teismo buvo prašoma nuspręsti, ar Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos tiek, kiek jose nenustatyta kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo, sprendžiant tarnybinės atsakomybės pagal Valstybės tarnybos įstatymą klausimą, procedūra (įskaitant tuos atvejus, kai tokia informacija buvo gauta vykdant kito asmens, nei to, kurio atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kriminalinę žvalgybą), neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsniui ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Konstituciniam Teismui išnagrinėjus šį prašymą ir 2019 m. gegužės 18 d. paskelbus nutartį, bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo atnaujintas.

Išnagrinėjęs šią administracinę bylą, teismas padarė išvadą, kad finansų ministro 2017 m. sausio 20 d. įsakymas dėl D. Bradausko atleidimo priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl skundą atmetė.

Šis teismo sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.