Jos teigimu, jeigu to nebus padaryta, prieš priimant galutinius sprendimus, turės būti atliktas kompleksinis padarinių vertinimas, o gyventojų apklausa surengta ne tik tose seniūnijose, kurias norima prijungti, bet visoje Kauno rajono savivaldybės teritorijoje.
Rita Tamašunienė ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime teigė, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) iš Kauno miesto savivaldybės kol kas nėra gavusi jokių dokumentų dėl ribų pakeitimo.
„Bet galvoju, kad vienas iš kelių – kad mes Seimo nariai, ypač kauniečiai, galėtų paraginti vis dėlto merą savo sprendimus palikti tolesnei ateičiai arba pakeisti. Tai būtų paprasčiausias kelias“, – sakė ministrė.
„Bet žinant jo užsispyrimą, be abejo, galėtų tie procesai pradėti judėti“, – pridūrė R. Tamašunienė.
Pasak jos, sprendžiant ne tik dėl savivaldybių ribų keitimo, bet ir dėl seniūnijų, kaimų ribų, pirmiausia būtina atlikti ekonominį, socialinį tokio sprendimo vertinimą.
„Tai paliečia žmonių gyvenimus, tai paliečia ir mokestinę sistemą, paslaugų prieinamumą ir visa kita“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Ji teigė, kad gavusi Kauno rajono gyventojų parašus prieš dalies Kauno rajono prijungimo prie miesto, kreipsis į Vyriausybę dėl minėto kompleksinio situacijos vertinimo.
Ministrė minėjo, kad taip pat siūlys surengti didesnės apimties gyventojų apklausą.
„Mano vertinimu, be abejo, apklausa turėtų būti atlikta visoje savivaldybėje, nes ji labiau palies tas 12 seniūnijų, kurios neplanuojamos prijungti prie miesto“, – sakė R. Tamašunienė.
Kauno miesto savivaldybė yra inicijavusi kai kurių Kauno rajono teritorijų prijungimą prie miesto savivaldybės. Tam priešinasi Kauno rajono savivaldybė, kurios teritorijas planuojama prisijungti.
Siūlomos prijungti teritorijos užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas.
Dėl šio pasiūlymo ruošiamasi surengti prijungti planuojamų teritorijų apklausą. Tiek miesto savivaldybės, tiek Vyriausybės atstovai teigia, kad būtent gyventojų sprendimas turės lemiamą reikšmę priimant sprendimą.