Nors anksčiau ši sritis dažniau buvo apibrėžiama kaip darbuotojų paieška ar socialinių garantijų užtikrinimas, technologijų plėtra ir procesų modernizavimas pakylėjo ją į kitą lygmenį. Žmogiškųjų išteklių ekspertai pasakoja, su kokiais iššūkiais susiduriama vykstant intensyviai skaitmenizacijai, ir ko reikia, kad darbuotojas sėkmingai prisitaikytų prie pokyčių.
Keičia veiklos pobūdį
Nors technologijų plėtra bei aktyvi skaitmenizacija yra sunkiai atsiejamos nuo šiuolaikinio verslo veikimo principų, o šių procesų nauda abejoti būtų netikslinga, intensyvūs pokyčiai į organizacijas dažnai įneša ir klausimų bei iššūkių, kuriuos būtina įveikti. Viena iš tokiems pokyčiams jautrių sričių – žmogiškieji ištekliai, įgaunantys vis daugiau svarbos sėkmingame organizacijos gyvavimo cikle.
Personalo valdymo procesus perkeliant iš fizinės į elektroninę terpę, neišvengiamai atsiranda poreikis prisitaikyti prie pokyčių ir išmokti dirbti su besikeičiančiais darbo principais bei metodais. Tarptautinės audito ir mokesčių konsultavimo kompanijos KPMG atlikto tyrimo, kurio metu buvo apklausta net 1 200 personalo skyrių vadovų iš viso pasaulio, metu paaiškėjo, kad du trečdaliai visų respondentų jaučia žmogiškųjų išteklių srityje vykstančius pokyčius, tačiau tik 40 proc. yra pasiruošę tinkamai juos priimti.
„Pastebime, kad vis daugiau personalo valdymo procesų yra perkeliama į informacines technologijas, kurios standartizuoja ir efektyvina procesus bei prisideda prie veiklos sąnaudų mažinimo. Tie procesai, kurie anksčiau užimdavo didelę dalį žmogiškųjų išteklių specialisto dienos, dabar virsta papildomomis funkcijomis, kurias galima „perduoti“ kompiuterinėms sistemoms“, – apie vykstančius pokyčius pasakoja KPMG personalo skyriaus vadovė Jurgita Lasytė-Maciulevičienė.
Ekspertė tikina, jog būtent dėl šios priežasties po truputį keičiasi ir žmogiškųjų išteklių specialistų darbo pobūdis. Didesnis dėmesys skiriamas darbuotojų įsitraukimo ir pasitenkinimo didinimo programoms, darbuotojų karjeros planavimo ir vystymo klausimams, darbdavio įvaizdžio formavimui, vidinei bei išorinei komunikacijai.
Prisitaikyti padeda asmeninės savybės
Technologijų prisijaukinimas ir jų integravimas į organizacijoje vykstančius procesus palaipsniui tampa neatsiejama žmogiškųjų išteklių specialisto darbo dalimi. Visgi, KPMG atlikto tyrimo duomenimis, ketvirtadalis apklaustų šios srities profesionalų nepasitiki savo galimybėmis prie šių pokyčių prisitaikyti tinkamai.
Žmogiškųjų išteklių įmonės „HR factory“ generalinės direktorės pareigas laikinai einanti Raminta Aukštuolytė aiškina, kad šioje natūraliai vykstančioje žmogiškųjų išteklių srities evoliucijoje darbuotojams svarbu lavinti adaptyvumo, lankstumo bei novatoriškumo savybes.
„Žmogiškųjų išteklių specialistų tikslas – visuomet būti keliais žingsneliais priekyje rinkos. Dinamiškoje aplinkoje dirbantys specialistai turi nuolatos tobulinti savo kompetencijas, puikiai išmanyti įvairių organizacijų valdymo strategijas, gebėti konsultuoti visus partnerius labai įvairiais klausimais. Dažniausiai pasikartojantys reikalavimai asmeninėms kandidatų savybėms yra proaktyvumas, adaptyvumas, inovatyvumas. Šiuolaikinėse komandose labai svarbu aktyviai ir atvirai komunikuoti, drąsiai inicijuoti bei vykdyti pokyčius“, – kalba R. Aukštuolytė.
Jai pritaria ir įmonės personalo skyriaus vadovė J. Lasytė-Maciulevičienė, pabrėžianti, kad viena iš labiausiai darbdavių vertinamų savybių – adaptyvumas – leidžia darbuotojui būti atviram naujoms idėjoms bei lengviau prisitaikyti prie vykstančių pokyčių.
Ekspertės ragina nepamiršti ir išlavintų bendravimo įgūdžių, aukšto emocinio intelekto, kritinio mąstymo bei nuolatinio noro tobulėti.
„Gyvendami informacijos ir technologijų laikais, turime lygiagrečiai gilinti ir savo turimas žinias, mokėti jas panaudoti. Darbuotojas, kuris nori mokytis ir įgyti naujų žinių, yra labai vertingas, nes tik toks žmogus sugebės susidoroti su naujais iššūkiais bei užduotimis“, – teigia J. Lasytė-Maciulevičienė.
Lietuvių įmonės turi pasistengti
Nors Lietuvos žmogiškųjų išteklių rinkoje jau taikomi darbuotojų patirties, nuolatinio mokymosi, projektinių organizacijų sprendimai, ekspertų teigimu, kur tobulėti – dar yra.
„Lietuviškos organizacijos tikrai užtikrintai juda pirmyn ir įgyvendina vis daugiau inovatyvių sprendimų, tačiau vietos augimui dar tikrai yra. Tarptautinės įmonės gerokai plačiau mato rinką, greičiau prisitaiko ir nebijo priimti nestandartinius sprendimus“, – aiškina R. Aukštuolytė.
Pašnekovė pabrėžia, kad skaitmenizacijai teigiamai veikiant užsienio kapitalo bendroves Lietuvoje, vietinėse įmonėse jaučiamas žinių trūkumas darbuotojų analizės metodų pritaikyme, įvairovės įtraukime, visapusiškos lyderystės vystyme.
„Šiuo metu ne visos lietuviško kapitalo bendrovės gali lygiaverčiai konkuruoti su užsienio kapitalo bendrovėmis dėl geriausių darbdavių titulų, tačiau tobulėjimo perspektyvos yra pastebimos. Vis daugiau dėmesio yra skiriama organizacinės kultūros puoselėjimui, darbuotojų lūkesčių pateisinimui. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos įmonės nebebijo bendradarbiauti, pasikliauti ekspertų įžvalgomis bei patarimais“, – apie lietuviško kapitalo įmonių potencialą kalba R. Aukštuolytė.
