Šypsenos buvo plačios, rankų paspaudimai šilti. „Visi gražiai sutaria!“ – džiūgavo D. Trumpas vos kelios minutės po atvykimo.
Tačiau širdyje Trumpas liko Trumpu – toks pat neperkalbamas kaip visada, toks pat nelinkęs į kompromisus ir lygiai taip pat įsitikinęs, kad yra teisus, kaip jo sąjungininkai įsitikinę, kad jis klysta.
D. Trumpas į aukščiausiojo lygio susitikimą atvyko po vienos iš turiningiausių savo prezidentavimo dienų: jis įsakė padidinti atsakomuosius tarifus Kinijai ir, regis, per tviterį pareikalavo, kad JAV kompanijos nutrauktų verslą su Pekinu – toks diktatas galėtų apversti aukštyn kojomis pasaulinę ekonomiką, jei tik jo būtų klausoma, o tai mažai tikėtina.
Per G7 susitikimą jis ir toliau tęsė Kinijos temą. D. Trumpas užsiminė, kad turi abejonių dėl Kinijos; vėliau jo padėjėjai užglaistė situaciją paaiškindami, kad vienintelis galimas prezidento apgailestavimas yra tai, kad pasiūlyti tarifai nebuvo dar griežtesni. Jis agitavo dar kartą pakviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į pasaulio lyderių klubą, nors ši idėja daugumai jo kolegų atrodo nuodinga.
Atskrenda Zarifas
D. Trumpas netgi viešai išsiskyrė su savo artimiausiu septyneto draugu, pareiškęs, kad jį ne itin jaudina Šiaurės Korėjos raketų bandymai, o tai akivaizdžiai supykdė Japonijos ministrą pirmininką Shinzo Abe. Tuo tarpu susitikimo užkulisiuose JAV pareigūnai apkaltino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną slapta bandžius per susitikimą sabotuoti D. Trumpą – dar prieš netikėtą Irano Javado Zarifo vizitą.
Tačiau didžiausi nesutarimai buvo dėl prekybos. D. Trumpas žaismingai mėgino tvirtinti, kad niekas nesiskundžia dėl jo prekybos karo su Kinija – nors naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, sėdėjęs vos už metro, vėliau D. Trumpui pareiškė, kad būtų pats laikas „sumažinti apsukas“.
Tiesa ta, kad ne vienas D. Trumpas reiškė nepasitenkinimą. Europiečiams taip pat netrūko nusiskundimų, ir tai šiek tiek sumažino ankstesniųjų susitikimų dinamiką – „šeši prieš vieną“.
Padėjo ir tai, kad susitikime dalyvavo B. Johnsonas, kuris su Europos vadovų tarybos prezidentu Donaldu Tusku kumščiavosi dėl „Brexit“ tiek pat, kiek D. Trumpas tą patį darė dėl bet ko per praėjusį G7 susitikimą. E. Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat įsitraukė į ginčą dėl Pietų Amerikos prekybos susitarimo.
Jokių koordinuotų veiksmų
Be to, E. Macronas buvo priverstas pripažinti, kad vienintelis dalykas, kurį G7 gali padaryti gresiančio pasaulinio sulėtėjimo akivaizdoje – suderinti fiskalines paskatas savo valstybių ekonomikose – nesulauks pietų Prancūzijos kurorte susirinkusių vadovų pritarimo. Jis teigė, kad mokesčių politika ar biudžeto pokyčiai neturėtų būti sprendžiami G7 lygmenyje. Panašu, kad labiausiai pasiryžęs tai daryti (greičiausiai – sumažindamas mokesčius) buvo D. Trumpas.
B. Johnsonas taip pat buvo linkęs sušvelninti savo ekscentrišką prigimtį, apsiribodamas žaismingomis užuominomis, įskaitant bakstelėjimą D. Trumpui dėl Kinijos.
„Matote, prezidentas nenusėdi vietoje, – sakė B. Johnsonas vienam Jungtinės Karalystės transliuotojui. – Jis labai entuziastingas, kaip ir aš.“
B. Johnsonas, prieštaraudamas D. Trumpo prekybos karui, mestelėjo tik „vieną kuklią, drovią pastabėlę“.
Tokiems lyderių susibūrimams būdingas tam tikras „žinojimas gimdo panieką“ elementas. Vis dėlto D. Trumpui ėmė geriau sektis aukščiausiojo lygio susitikimų menas: jis netgi pagyrė spontaniškus pietus su E. Macronu kaip visų laikų geriausią judviejų susitikimą.
Jis dažnai naudojo galingų vyrų mėgstamą pečių spustelėjimą ir netgi sugebėjo du sykius pakštelėti A. Merkel į skruostus per grupės „šeimyninę nuotrauką“.
Neužkibk ant jauko
O ir sąjungininkams ėmė geriau sektis sutarti su D. Trumpu.
Iš dalies dėl to, kad G7 lyderiai suprato tai, ką pagaliau perkando ir D. Trumpo pakalikai respublikonai: neužkibk ant kiekvieno jauko, nereaguok į kiekvieną pastabą ar tviterio žinutę ir leisk Trumpui tiesiog būti Trumpu.
Viena iš besitęsiančių siužeto linijų per šį viršūnių susitikimą: ar jis nebus paskutinis? Ar „išsivysčiusių ekonomikų“ aljansas neprarado savo naudingumo? Galbūt metas kai kurias šalis išspirti ir privilioti kitas?
Panašu, kad be šansų. Nes kitais metais G7 šeimininkaus lyderis, kuris niekada nepraleistų progos sužaisti savo aikštelėje: Donaldas Trumpas.
