Anglijoje įsikūrusios firmos „Redhill“ verslo direktorius Michaelas Poultney'is vis dar graužiasi dėl to, kad išleido daugiau kaip 200 000 svarų pasiruošimui, kai galiausiai Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos buvo atidėtas iki spalio 31 d., o gal ir dar toliau.
„Nemanau, kad verta išmesti dar 200 000 svarų, kai egzistuoja labai menka tikimybė, jog „Brexitas“ įvyks be susitarimo“, – interviu teigė M. Poultney'is. Dorsete kalkakmenį kasanti bendrovė pjūklus ir kitus įrankius perka iš Italijos, o akmendirbystės projektus vykdo visoje ES.
M. Poultney'is – ne vienintelis, nusprendęs į „Brexitą“ pažiūrėti pro pirštus: Didžiosios Britanijos pramonės konfederacijos duomenimis, apie 80 proc. smulkiųjų šalies bendrovių nepasirengusios spalį įvyksiančioms netvarkingoms JK ir ES skyryboms. Vyriausybės surinkti duomenys rodo, kad Jungtinės Karalystės smulkiose ir vidutinėse įmonėse dirba apie 16,3 milijonų žmonių, arba 60 proc. privataus sektoriaus darbuotojų; per metus jos uždirba 2 trilijonus svarų pajamų.
Dėl nepakankamo jų pasirengimo JK lieka ypač pažeidžiama galimam ekonominiam sukrėtimui, teigia Nicole Sykes, ES derybų vadovė „CBI“, didžiausioje šalies verslo lobistų grupėje.
„Tai didžiulė problema, – sako ji. – Jei vykdote prekybą ir neužpildote reikiamų formų, pasienyje galite būti pavarytas arba jūsų prekės gali būti konfiskuotos.“
Kitaip nei jo pirmtakė Theresa May, naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas spartina veiksmus, skirtus paruošti tautą pasitraukimui iš ES be susitarimo. Šiemet jis ketina padvigubinti išlaidas pasirengimui sunkiam „Brexitui“, įskaitant naujas pasienio ir muitinės operacijas, ir planuoja viešųjų ryšių kampaniją. B. Johnsonas pasižadėjo „žūtbūt“ palikti Europos Sąjungą spalio 31 dieną – ši jo pozicija pastūmėjo svarą iki žemiausio lygio per dvejus metus.
Nesugebėjimas rasti kompromiso priverstų Didžiąją Britaniją pasitraukti iš bloko be dvišalio susitarimo, kuris galėtų užtikrinti sklandžią tarpvalstybinę prekybą ir tvarkingas rinkas. Tai savo ruožtu gali sukelti vėlavimus uostuose, būtiniausių prekių, įskaitant vaistus, stygių ir bendrą recesiją.
Kai kuriems verslininkams pasirengimas nenumatytiems „Brexito“ atvejams yra tiesiog per brangus. Bendrovė „Buttermilk“ iš Kornvalio pietvakarių Anglijoje, gaminanti karamelinius irisus su jūros druska ir žemės riešutų griliažą, nutarė neinvestuoti į gamybos įrenginius, kuriuos importuoja iš Italijos ir Danijos, nes tokios išlaidos būtų pernelyg didelės.
„Investuoti reikia tada, kai niekas kitas nenori investuoti“, – teigia bendrovės generalinė direktorė Tracy McDonnell Goad, eksportuojanti 15 proc. savo gaminių, daugiausia į Vokietiją. Ji jaudinasi, kad sunkaus „Brexito“ atveju šią rinką praras, ir nerimauja, jog gali tekti sumažinti 45 žmonių personalą. „Mums tai gana skausmingas laikas“, – prisipažįsta ji.
Kitus apėmęs beprasmybės jausmas. Norfolko bendrovė „Gnaw Chocolate“, tarp kurios asortimento – juodojo šokolado plytelės su čili ir žaliosiomis citrinomis, tris ketvirtadalius savo produkcijos eksportuoja į užsienio rinkas, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Daniją. Bendrovės direktorius Mattas Legonas baiminasi galimų tarifų eksportui į ES sunkaus „Brexito“ atveju, nes prarastų pusę savo klientų, o verslas būtų pasmerktas žlugimui, tad dabar kaupti atsargas – beprasmiška.
„Mūsų verslui gresia rizika, – skundžiasi M. Legonas, didžiąją dalį žaliavų importuojantis iš Italijos ir Belgijos ir dirbantis su pakavimo įmonėmis visoje Europoje. – Negaliu kaupti atsargų, nes mano eksporto rinkos gali staiga užsidaryti.“
Interviu triukšmingoje Portlando „Albion Stone“ gamykloje mūrininkas Julianas Sparrow teigė, kad su juo kartu dirbantys žmonės nesvarsto, kas gali nutikti įmonei, jei JK paliks ES be susitarimo. Tačiau jie suvokia, kad tai gali atsiliepti kiekvienam ir galbūt palikti kai kuriuos iš jų be darbo.
Kalbant apie galimą žalą sunkaus „Brexito“ atveju, verslo direktorius M. Poultney tvirtina esąs įsitikinęs, jog taip neatsitiks.
„Mes tiesiog negalime patikėti, kad naujasis ministras pirmininkas galėtų privesti mus prie kracho ir dar kartą sukelti tiek žalos, kiek buvo padaryta praėjusį kartą“, – teigia M. Poultney. Jis neturi atsarginio plano tuo atveju, jei pasirodytų klydęs.
