„DELFI 11” laidoje apie Lietuvos galimybes pritraukti naują banką ir apie poveikį bankų klientams kalbėtasi su Lietuvos bankų asociacijos analizės vadovu Viliumi Tamkvaičiu ir „SME Finance“ ekonomistu Aleksandru Izgorodinu. Abu analitikai pastebėjo, kad vien naujo banko atėjimas visų verslų ir vartotojų problemų neišspręstų. Pabrėžta ir tai, kad Lietuvos rinka yra maža, tad naujas bankas galėtų nebent susidomėti visa Baltijos šalių rinka. Realiausias kelias žengti į šią rinką – pirkti jau įsikūrusį banką, tačiau kaip pastebėta laidos metu, šiuo metu nėra kalbų apie parduodamus bankus. O taip pat paskutiniu metu Baltijos šalių rinką sukrėtė pinigų plovimo skandalai, galimų investuotojų nuotaikoms įtakos turėjo ir ginčai Lietuvoje kilę parlamentarams tiriant krizės veiksnius.
Lenkiškas bankas – ne panacėja
Kalbos apie lenkiško banko atėjimą į Lietuvą nėra naujiena. Dar 2017 metais dabartinis prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, tuometinis Lietuvos ir Lenkijos prekybos rūmų valdybos pirmininkas kalbėjo, kad į Lietuvą gali ateiti bankas iš Lenkijos.
V. Tamkvaitis laidoje antrino, kad apie lenkiško banko atėjimą jau kelis metus girdime gandus. Anot jo, vis dėlto daugiau šansų, kad lenkiškas bankas nežengs į Lietuvą.
„Yra daugiau priežasčių, kodėl tai yra mažiau tikėtina, negu daugiau tikėtina šiai dienai: dėl įvairiausių skandalų Baltijos šalių regione, dėl skirtingų valiutų ir panašiai“, – teigė jis ir pridėjo, kad G. Nausėdos žinutė, kaip ekonominės diplomatijos žingsnis – sveikintinas, o daugiau finansų rinkos dalyvių reikštų stipresnę finansų rinką.
A. Izgorodino teigimu, Lenkijos banko atėjimas nebūtų panacėja. Ypač kalbant apie įmonių finansavimą.
„Yra keli niuansai. Pirmiausia, bankų veikla reguliuojama, nesvarbu, ar tas bankas lenkiškas, ar belgiškas, jis vis tiek ateina per biurokratinius procesus, tai užtrunka. Kitas dalykas, Lietuvos rinka lenkiškam bankui bus gana nežinoma, tai reiškia, kad bent trumpu laikotarpiu, kol tie procesai iki galo įsivažiuos, tas bankas fokusuosis į stambių įmonių segmentą, kuris neturi šiuo metu problemų skolintis. Kalbant apskritai apie tą rinkos diversifikaciją reikia daryti du dalykus: pirmiausia didinti konkurenciją bankų sektoriuje, bet antras dalykas, valstybės kontekste, reikia nepamiršti alternatyvaus finansavimo segmento, jį taip pat reikėtų vystyti“, – komentavo jis.
V. Tamkvaitis laidoje kalbėjo, kad reikėtų suvokti realybę – bankai yra linkę apjungti savo veiklą Baltijos šalyse. Tai reikštų, kad daugiau šansų, jog naujas bankas dairytųsi ne išimtinai į Lietuvos rinką.
„Bet kokio banko: ar tai lenkiško, vokiško, austriško, bulgariško, greičiausiai kalba eitų apie Baltijos šalių sprendimą, atėjimą į visas tris Baltijos šalis. Finansų pasaulyje ir net iš kaimyninės Lenkijos žiūrint, Lietuvos rinka yra labai maža. Finansų pasaulyje mastas daro didelę įtaką. (…) Reikia suprasti, kuo didesnis finansų rinkos dalyvis, tuo jam pinigai kainuoja mažiau, tuo automatiškai savo klientams jis gali pigiau skolinti.
Lietuva yra maža šalis finansų rinkoje, kad vien lietuviškam bankui būtų labai sunku konkuruoti tiek vidaus rinkoje, tiek išorės rinkoje. Todėl reikėtų žiūrėti truputėlį plačiau nei nacionalinės rinkos, gal būtų Baltijos šalių, galbūt regiono, visos Europos lygiu. Didesnė integracija finansų srityje būtų absoliučiai visiems naudinga, tame tarpe ir vartotojams.
Mastas yra svarbu žiūrint iš fizinio vartotojo perspektyvos. Ir tas daugiau (bankų rinkoje – DELFI) nebūtinai yra panacėja. Iki šiol negirdėjau nė vieno realaus faktinio argumento, kuris parodytų, kad Lietuvoje konkurencija yra problema. Jeigu pasižiūrėti į Vokietiją, ten bandoma atrasti kelią, kaip sujungti „Deutsche“ ir „Commerzbank“, du didžiausius žaidėjus rinkoje, nes globaliai žiūrint jie per maži lyginant su Kinijos ar JAV bankais“, – kalbėjo V. Tamkvaitis.
Anot jo, bankų sektorius nėra aukso kasyklos, kur labai veržtųsi visi investuotojai. Įėjimo į šią rinką kaštai – dideli.
„Statistiškai vartotojai savo pirmą pagrindinį banką keičia labai nenoriai. Pavyzdžiui, garsiai apie save kalbantys naujieji bankai, fintech bendrovės turi labai mažai klientų, kurie naudotų juos kaip savo pagrindinį banką. Klientus pervilioti yra labai brangu. Įvertinus, kad grąža Lietuvos finansų rinkoje nėra didelė, kad atsipirktų tokia investicija“, – laidoje sakė analitikas V. Tamkvaitis.
Dar prieš porą metų diskutuota, kad realiausia, jog į Lietuvą žengtų vienas didžiausių Lenkijos komercinių bankų „PKO“. Tuomet kalbėta, kad geriausias variantas šiam bankui įžengti – įsigyti jau kitą egzistuojantį banką. Tokiu atveju, bankų skaičius rinkoje nepakistų, tačiau anot V. Tamkvaičio nebūtinai daugiau bankų reiškia geriau. Jo teigimu, jei investuotojas įsigytų rinkoje veikiantį banką ir padidintų jo kapitalą, galbūt suaktyvėtų skolinimas, galbūt pamažėtų bankų paslaugų kainos. Vis dėlto analitikas primena, kad svarstymai, jog šis bankas žengs į Lietuvą, buvo naujiena ir patiems lenkams.
„Spėčiau, kad buvo labai daug kalbama apie lenkiško banko atėjimą į mūsų rinką, tačiau lenkiški bankai apie tai nežinojo“, – sakė analitikas V. Tamkvaitis.
A. Izgorodinas pastebėjo, kad galbūt apie lenkišką banką kalbama daugiau nei apie kitų šalių bankus dėl glaudos ekonominio šalių ryšio.
„Jeigu žiūrėti kaip mūsų ekonomikos susijusios per prekybos srautus, tai Lenkija per praeitus metus buvo trečioje vietoje mūsų eksporto rinkos sąraše, dominuoja Vokietija ir Skandinavijos šalys. žiūrint iš tos perspektyvos, kaip ir logiška, kad finansų sektoriai paraleliai ekonominiams santykiams vystytųsi, bet sakyčiau, kad nėra didelio skirtumo, ar tas bankas būtų lenkiškas, ar vokiškas, nes vis tiek sąlygas diktuos verslo principai: per kiek laiko ateitų, į kokį segmentą žiūrėtų. Mano asmenine nuomone, pirmiausia žiūrėtų į tą segmentą, kuris mažiausia rizikingas. Reiškia tos pagrindinės problemos, kurią turime šiuo metu, kad smulkesnės įmonės sunkiai prieina prie pinigų, naujo stambaus banko atsiradimas trumpuoju laikotarpiu neišspręs“, – sakė jis.
V. Tamkvaitis laidos pabaigoje pridėjo, kad įtakos kai kurių investuotojų norui žengti į Lietuvą galėjo turėti ir pastarąjį pusmetį eskaluota „bankų blogio tema“.
„Man būtų sunku rekomenduoti kažkam iš užsienio, kad čia bankus myli ir stipriai kviečia. Bet tikėkimės, kad tai buvo laikinas procesas“, – sakė jis.
Geresnis kelias – specializuoti bankai?
Analitikai laidoje taip pat kalbėjo, kad dėmesį reikėtų atkreipti ir į naujus skaitmeninius bankus bei kitas finansinių paslaugų alternatyvas. A. Izgorodino teigimu, būtent alternatyvos ir yra realesnis bei teisingesnis kelias siekiant didesnės konkurencijos.
V. Tamkvaitis pridėjo, kad rinkoje jau esantys trys licenzijuoti specializuoti bankai „Mano bankas“, „Revolut“, „European Merchant“ įrodo susidomėjimą šia rinka. Be to, sklinda kalbos, kad į Lietuvą grįš vokiškas neobankas teikiantis paslaugas skaitmeniniu būdu „N26”.
Vis dėlto tuo pačiu pridedama, kad tradiciniai bankai šiandien siūlo daug geresnes paslaugų krepšelio kainas nei finansinių technologijų naujokai.
„Paimant Lietuvos banko inicijuotą paslaugų krepšelį, tai toks pat krepšelis paslaugų „Revolut“ kainuotų brangiau nei pas kai kuriuos Lietuvoje jau veikiančius tradicinius bankus. Tą kainą nustato ir nulemia daugybė įvairių kriterijų, matyt vartotojai pasirengę mokėti daugiau už kažkokią papildomą vertę, kurią suteikia fintech bendrovės, skirtingos bendrovės turi skirtingų privalumų, pasirinkimas vartotojui visada geras dalykas. Ir, akivaizdu, kad atėjimas fintechniu keliu, naujovių, inovacijų, yra paprastesnis negu įsivaizduojama tradicinio banko keliu“, – teigė jis.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „DELFI 11”.
