Nemažas naudingųjų iškasenų potencialas
GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad Lietuvoje turime bent 17 naudingųjų iškasenų rūšių. Iš jų tik dalis naudojama, o kita dalis ištirta, bet dar laukia savo eilės. Be to, kaip informuoja Lietuvos geologijos tarnyba, yra požymių, leidžiančių tikėtis, kad ateityje bus ir kitų naudingųjų iškasenų telkinių.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, dabar naudojami 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai: naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių, sapropelio. Mūsų svarbiausi ir daugiausiai naudojami ištekliai, kaip ir visame pasaulyje, yra požeminis vanduo ir statybinės medžiagos.
Tačiau Lietuvoje yra nemažai naudingųjų iškasenų (ir netgi ištirtų telkinių), kurios ligi šiol nenaudojamos, bet gali būti pradėtos naudoti ateityje. Kaip informuoja Lietuvos geologijos tarnyba, pirmas „eilėje“ yra anhidritas. Tai – švelnios šviesiai pilkos ir melsvos spalvos uoliena, sudaryta iš kalcio sulfato. Jos klodas plyti nuo Kauno į vakarus maždaug 10 000 km2 plote. Klodo storis siekia 90 m, o gylis svyruoja nuo 150 iki 650 m (Gasiūnienė, 1998). Anhidritas tinka apdailos plokščių, cemento, glaistų ir kitų statybinių medžiagų gamybai ir greičiausiai turėtų neblogą paklausą, nes mūsų kaimynės Latvija, Estija ir Šiaurės šalys anhidrito neturi, o jo ištekliai Lietuvoje praktiškai neriboti.
Lietuvos geologijos tarnybos Informacijos valdymo skyriaus vyr. specialistė Indrė Virbickienė pasakoja, kad pagal susidarymo būdą, laiką ir vietą su anhidritu siejasi ir druska, tik jos yra daug mažiau. Druska nesudaro ištisinio sluoksnio, ji telkiasi atskirais kupolo pavidalo klodais. Jų, manoma, yra keliose Šilutės ir Šilalės rajonų vietose.
„Prie Usėnų toks kupolas pragręžtas. Jo dydis 3 x 4 km, nustatytas storis – iki 69 m. Įvertinti ištekliai – apie pusę milijardo tonų, o prognozuojami dar beveik penkis kartus didesni. Tiesa, gylis nemažas – nuo 459 m ir daugiau, bet druską nebūtina kasti, galima ir išplauti per gręžinius, o tai galėtų būti gerokai pigiau (Saulėnas ir kt., 1997). Vidutiniškai per metus Lietuvos keliuose išbarstoma 70–100 tūkst. tonų druskos. Šiuo metu Lietuvoje barstoma druska atvežama iš Soligorsko Baltarusijoje“, – tikina I. Virbickienė.
Lietuvos geologijos tarnyba informuoja, kad šalia Usėnų, prie Stoniškių kaimo, yra dar vienos „pamirštos“ naudingosios iškasenos – opokos telkinys. Opoka – nuosėdinė uoliena, sudaryta daugiausiai (63–73 proc.) iš silicio dioksido, kurį savo kiauteliuose sukaupė smulkučiai organizmai titnagdumbliai, klestėję kreidos periodo jūroje. Opoka naudojama įvairių rūšių cemento, silikatinių plytų gamybai. Jos ištekliai Lietuvoje – per 34 mln. tonų, bet gavyba nutrūko prieš du dešimtmečius, ir dabar karjero vietoje tyvuliuoja gilokas ežerėlis.
Lietuvoje yra ir aukso
Lietuva, esanti šalia Baltijos jūros, neretai vadinama gintaro šalimi. Tačiau Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad gintaras buvo eksploatuojamas tik praėjusio šimtmečio pradžioje, o vėliau visi bandymai atgaivinti šį verslą buvo nesėkmingi. Kuršių marių dugno nuosėdose yra surastas gintaringas sluoksnis, išsiaiškintos jo slūgsojimo sąlygos ir išplitimas.
„Gintaringumo požiūriu perspektyviausiame plote išžvalgytas Juodkrantės gintaro telkinys ir trys perspektyvūs gintaro išplitimo plotai, išsidėstę Kuršių marių priekrantėje. Juodkrantės telkinio gintaro ištekliai sudaro 112 tonų, vidutinė gintaro (didesnių nei 5 mm dalelių) koncentracija 80 g/m3. 1992–1994 metais atlikti Kuršių marių gintaringumo tyrimai patvirtino šios naudingosios iškasenos gavybos galimybę“, – vardija Lietuvos geologijos tarnybos atstovė I. Virbickienė.
Pietinėje Lietuvos pusėje plačiai išplitęs kreidos, tiksliau kreidos mergelio, klodas. Jo storis siekia keliasdešimt metrų. Tačiau telkiniai mažai naudojami dėl riboto jų produkcijos pritaikymo.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, geriausiai ištirtos magnetitinės geležies rūdos sankaupos prie Varėnos, jos sukelia stiprias magnetines anomalijas. Surasta keliolika tokių magnetito sankaupų, dvi iš jų laikomos telkiniais.
„Varėnos telkinyje sodrios geležies rūdos ištekliai įvertinti 142 mln. tonų, o nustatytas rūdos kūnų storis viršija 300 metrų – tai beveik Vilniaus televizijos bokšto aukštis. Šalia geležies nustatyti balto marmuro, serpentinito ir granito klodai. Daugelį šių naudingųjų iškasenų galima būtų naudoti kartu, kompleksiškai. Iš galimų kristalinio pamato gėrybių dar paminėtina vario ir molibdeno rūda, aptikta netoli Margionių kaimo ir dar keliose vietose apie Varėną“, – apie Pietų Lietuvą pasakoja I. Virbickienė.
Lietuvoje yra ir aukso. Tiesa, jis vietomis sudaro tik priemaišą Rytų Lietuvos žvyro telkiniuose. Jo koncentracija siekia apie 0,5 g/t, o ištekliai tirtuose telkiniuose – iki 3 tonų.
„Na, o be žinomų yra dar kelių rūšių naudingųjų iškasenų, kurių nustatytos apraiškos rodo, kad čia gali būti ir jų telkinių. Pietų Lietuvoje, daugiausiai Varėnos rūdinėje juostoje, geologinio kartografavimo ir geležies paieškų metu buvo nustatyti didesni kiekiai retųjų žemių elementų – cerio, lantano, itin reikalingų dabartinei aukštųjų technologijų pramonei; radioaktyvaus elemento torio, tinkamo naudoti branduoliniuose reaktoriuose; pramoninių mineralų – apatito, naudojamo trąšų gamybai, bei žėručio flogopito“, – informacija dalijasi I. Virbickienė.
