aA
Naudodami statybines medžiagas arba gerdami paprastą vandenį tikrai retai susimąstome, kad visa tai kažkada slypėjo tiesiog po mūsų kojomis. Lietuva gali pasigirti žemės gelmių turtais. Tačiau kokiais, ir kaip, bėgant metams, keičiasi jų išgavimo kiekiai?
Eglėsių karjeras
© "Spectrum"/G. Motuzos nuotr.

Lietuvoje skaičiuojama 17 žemės gelmių išteklių rūšių

Naudingosios iškasenos Lietuvos geologijos tarnybos apibūdinamos kaip gamtinės mineralinės medžiagos, esančios žemės gelmėse, kurias galima naudoti materialinėje gamyboje ar kitoms reikmėms. Pagal vertę ir gavybos bei naudojimo kiekį svarbiausios pasaulyje naudingosios iškasenos yra statybos pramonei ir kelių tiesimui skirta skalda, statybos ir apdailos akmuo, žvyras ir smėlis, energetinių resursų žaliava (nafta, akmens anglis, durpės), geležies rūda, klintis cemento pramonei ir žemės ūkiui, molis, akmens druska ir kt. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, per paskutinį šimtmetį naudingųjų iškasenų išgauta daugiau nei per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį.

Lietuvoje skaičiuojama 17 žemės gelmių išteklių rūšių. Tačiau ne visi žemės gelmių ištekliai Lietuvoje yra eksploatuojami. Didžioji dalis žemės gelmių turto ištirta, bet dar laukia savo eilės, be to, yra požymių, leidžiančių tikėtis, kad ateityje bus ir kitų naudingųjų iškasenų telkinių.

Mūsų šalyje, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, dabar naudojami 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai: naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių, sapropelio. Svarbiausi ir daugiausiai naudojami ištekliai Lietuvoje ir visame pasaulyje – požeminis vanduo ir statybinės medžiagos. Lietuvos geologijos tarnyba pabrėžia, kad kasybos įmonės, mokėdamos mokesčius už išgautus žemės gelmių išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų ir naftos) naudojimą, kasmet nemenkai papildo valstybės biudžetą.

Lietuvos geologijos tarnyba informuoja, kad šiuo metu surasti ir paruošti gavybai gelmių ištekliai sudaro apie trečdalį mūsų valstybės turto. Prie atvirų kasinių Lietuvoje priskirtini ir durpynai. Jie užima beveik 10 proc. mūsų šalies paviršiaus ploto, tačiau šiuo metu durpių gavybai naudojama tik 0,2 proc. šalies ploto.

Dar visa eilė naudingųjų iškasenų nėra išgaunama dėl pernelyg didelių finansinių kaštų ir dėl prognozuojamo didelio neigiamo poveikio aplinkai.

Naudingųjų iškasenų kasyba (asociatyvi nuotr.)
Naudingųjų iškasenų kasyba (asociatyvi nuotr.)
© Shutterstock

Gavyba kinta

Kaip jau buvo minėta, Lietuvoje vertingiausiu gelmių turtu laikomas geriamasis vanduo. Tačiau išgaunama ir nemažai klinties, molio, dolomito, žvyro, smėlio, durpių. Iš jų gaminamos būtiniausios, kasdienio poreikio medžiagos, be kurių neįsivaizduojamos statybos, energetika, transportas ir žmonių gyvenimas. Kaip informuoja Lietuvos geologijos tarnyba, nemažai gelmių gėrybių dar laukia savo eilės – anhidritas, valgomoji druska, geležis, diatomitas, gintaras. Joms trūksta poreikio, gebėjimo juos išgauti ar tiesiog lėšų pradinėms investicijoms.

„Iš kietųjų naudingųjų iškasenų Lietuvoje daugiausiai išgauname žvyro ir smėlio, durpių, dolomito, klinties ir molio. Tai – mūsų „duona kasdienė“, nes šios iškasenos reikalingos namams statyti, keliams tiesti, dirvožemiui gerinti, taip pat kurui ir įvairioms kitoms plačiai naudojamoms medžiagoms ir dirbiniams gaminti“, – informuoja Lietuvos geologijos tarnyba.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2015 metais naftos išgauta 90,4 tūkst. m3, klinties - 751 tūkst. m3, dolomito – 1304 tūkst. m3, kreidos mergelio – neeksploatuota (nėra poreikio arba atsivežti gatavą produktą pigiau), smėlio – 1987 tūkst. m3, žvyro – 5885 tūkst. m3, molio – 251 tūkst.m3, durpių – 3179 tūkst. m3, sapropelio – 15 tūkst. m3. Gėlo požeminio vandens Lietuvoje 2015 metais buvo išgauta 132 054,4 tūkst. m3.

Palyginimui, 2018 metais, kaip skaičiuoja Lietuvos geologijos tarnyba, naftos išgauta 55,79 tūkst. m3 (naftos išgavimai nuo 2015 metų kasmet mažėjo). Klinties 2018 metais išgauta 744 tūkst. m3, dolomito – 2144 tūkst. m3 (jo išgavimai nuo 2015 metų kasmet augo), kreidos mergelio – neeksploatuota, smėlio – 2749 tūkst. m3 (eksploatuojami smėlio kiekiai taip pat augo), žvyro – 7669 tūkst. m3, molio – 248 tūkst. m3, durpių – 3359 tūkst. m3, sapropelio – 2 tūkst. m3 (kiekiai pamečiui pasiskirsto netolygiai).

Išteklių išgavimo palyginimas
Išteklių išgavimo palyginimas
© Lietuvos geologijos tarnyba

Naudingųjų iškasenų eksploatacijos kiekiai kinta nebūtinai dėl išteklių kiekių mažėjimo. Žemės gelmių išteklių gavybos intensyvumas keičiasi ir dėl ekonominių, aplinkos veiksnių.

Svarbi sąlyga – vietos sutvarkymas

Eksploatuojant naudingąsias iškasenas, labai svarbu pasirūpinti aplinka. Kaip informuoja Lietuvos geologijos tarnyba, būtiniausia kiekvieno leidimo naudoti gelmių išteklius sutarties sąlyga yra reikalavimas užbaigus gavybą sutvarkyti jos vietą.

„Sutvarkyti reiškia rekultivuoti ir atkurti pirminę žemės paskirtį – žemės ūkiui, miškininkystei – arba pritaikyti tą plotą kitoms reikmėms pagal savivaldybių ar kitų būsimų žemės savininkų ar naudotojų poreikius“, – tikina Lietuvos geologijos tarnybos Informacijos valdymo skyriaus vyr. specialistė Indrė Virbickienė.

Dolomitas, dolomito kasyba
Dolomitas, dolomito kasyba
© Organizacijos nuotr.

Tęsiama, kad kai karjerai žemės gelmių turtų išgavimui yra iškasami giliau požeminio vandens lygio, pagrindinis jų rekultivavimo būdas yra suformuoti vandens telkinius. Pasirenkama tik jų naudojimo paskirtis: ūkinei veiklai (žuvininkystei ar pan.), rekreacijai (poilsiui, turizmui, mėgėjų žūklei, vandens sportui), ekosistemų apsaugai ar kt. Sausų karjerų vietose dažnai įkuriami pramonės objektai. Pavyzdžiui, Gariūnų žvyro karjero dugne greta Vilniaus yra vienas didžiausių prekybos centrų, pastatyta šiluminė elektrinė.

„Žvyras iš šio karjero buvo panaudotas Vilniaus plėtrai ir namams statyti. Verkšnionių žvyro karjero vietoje Neries regioniniame parke atsiras kempingas su švaraus vandens baseinais; greta tekanti Neries upė yra nepatraukli maudynėms. Buvęs didžiulis Vilijampolės žvyro karjeras tapo svarbia kauniečių poilsio ir vandens sporto teritorija, pakrantėje veikiančiame kempinge sustoja turistai. Gargždų gyventojai taip pat ilsisi ir pramogauja prie buvusio Dovilų žvyro karjero, iš kurio išgauta naudingoji iškasena ilgą laiką buvo naudojama skaldai, betonui ir skiediniams gaminti“, – apie naudingųjų iškasenų eksploatacijos vietų sutvarkymą informuoja Lietuvos geologijos tarnyba.

Durpynai, priklausomai nuo jų gamtinės padėties, gali būti rekultivuojami įvairiai: jų plotai gali būti paverčiami miškais, žemės ūkio naudmenomis ar vandens telkiniais, dažnai pritaikytais žuvininkystei. Tačiau durpės turi vieną išskirtinį bruožą – jų ištekliai yra atsikuriantys. Tiesa, šis procesas labai ilgas, bet jis gali prasidėti vos nutraukus gavybą ir atkūrus pirmines sąlygas, reikalingas pelkinei ekosistemai susidaryti. Buvę durpynai vėl virsta pelkėmis, gyvuojančiomis pagal gamtos dėsnius. Durpių ištekliai jose kaupiasi lėtai, bet pelkių ekologinė vertė atsistato, čia pradeda perėti paukščiai, atsikuria gyvūnijos ir augmenijos įvairovė, prasideda kiti reikšmingi gamtiniai vyksmai. Daugelis buvusių durpynų netgi paskelbiami draustiniais, saugomomis gamtinėmis teritorijomis, biosferos rezervatais.

Lobis po mūsų kojomis: kokie turtai slypi po žeme?
© Shutterstock nuotr.

Išteklių stygiaus justi neturėtume

Lietuvoje naudingųjų iškasenų ištekliai klasifikuojami pagal 3 kriterijus: geologinį ištyrimą, naudojimo galimybių ištyrimą ir ekonominę vertę. Išteklių ekonominė vertė ir naudojimo galimybės dažniausiai priklauso nuo technologijų išsivystymo, šalies ekonominės būklės bei pokyčių rinkoje.

Kalbant apie naudingąsias iškasenas, geologai išskiria tris išteklių grupes: detaliai išžvalgytus, parengtiniai išžvalgytus, prognozinius išteklius. Detaliai išžvalgyti ištekliai – telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekio, kokybės, technologinių savybių, hidrogeologinių, kasybos ir kitų slūgsojimo sąlygų ištyrimo detalumas yra pakankamas naudojimo projektui sudaryti. Parengtiniai išžvalgyti ištekliai – telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekio, kokybės, technologinių savybių, hidrogeologinių, kasybos ir kitų sąlygų ištyrimas yra pakankamas pirminiam poveikio aplinkai vertinimui atlikti ir ekonominei išteklių vertei nustatyti. Prognoziniai ištekliai – perspektyvių teritorijų arba plotų tikėtini naudingųjų iškasenų ištekliai. Jie Pastarieji skirstomi į aptiktus ir spėjamus.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius. Parengtiniai išžvalgyti ir prognoziniai ištekliai prieš naudojimą turi būti išžvalgyti detaliai.

Nors Lietuvos naudingųjų iškasenų telkiniai dažnai turi skirtingą geologinę sandarą ir aptinkami įvairiose gamtinėse sąlygose, jų kasybos poveikis aplinkai, kaip rodo praktika, nekelia grėsmės geosistemų stabilumui, istoriniu požiūriu yra trumpalaikis ir gali būti kompensuojamas rekultivacija. Daugelio turimų naudingųjų iškasenų stygiaus, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, nejusime dar ne vieną dešimtmetį, tačiau labai svarbu ne tik juos taupiai naudoti, kad liktų ir ateinančioms kartoms, bet ir skatinti, kad dabartinei visuomenei mūsų žemės gelmių turtai duotų kuo daugiau naudos – statinių, pajamų, darbo vietų ir kitokiu pavidalu.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
4.2727

Aplinkos ministras aptars Neries vandens lygį su Baltarusijos diplomatais (8)

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienį aptars Neries vandens lygį su Baltarusijos...

Aktyvistai per naują protestą prieš klimato kaitą blokavo Jungtinės Karalystės kelius (16)

Per naujas demonstracijas už greitesnius veiksmus dėl klimato aktyvistai pirmadienį blokavo kelius...

Vienas aukščiausių jūrinių akvariumų Baltijos šalyse pasipildė naujais gyventojais (11)

Į aukščiausių pasaulio akvariumų dešimtuką patenkantis Kaune įsikūrusio prekybos ir...

Vokietijos ekonomikos ekspertai siūlo apmokestinti CO2 taršą (27)

Vokietijos vyriausybės patarėjų ekonomikos klausimais taryba ragina Vyriausybę tiesiogiai...

Birštone lankytojams atidaromas apžvalgos bokštas: vaizdai gniaužia kvapą (6)

Penktadienį Birštone lankytojams atveriamas apžvalgos bokštas .

Top naujienos

Įvertino realiausius kandidatus į auksinį postą: kiekvienas turi rimtų minusų (19)

DELFI šaltinių duomenimis, eurokomisaro postą gali užimti vienas iš trijų pareigas šiuo metu...

Sankcijos dėl karo Ukrainoje neveikia: Vokietijos investicijos Rusijoje auga rekordiniu greičiu (81)

Vokiečių verslo apimtys Rusijoje ir toliau užtikrintai auga, skelbia Rusijos ir Vokietijos...

Skvernelis atsitraukia visais frontais: ir dėl partijos, ir dėl Pranckiečio (1)

Anksčiau apie pokyčių partijoje poreikį kalbėjęs premjeras Saulius Skvernelis dabar jau sako...

Gyvai / DELFI 11. Kokiu keliu suks „valstiečių“ frakcijos durimis trenkęs Bakas ir kodėl konservatoriai siūlo užnugarį? (5)

Praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas...

Karbauskis: parašai dėl nepasitikėjimo Pranckiečiu inicijavimo – surinkti Papildyta 10:38 val. (149)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad parašai...

Prezidento rinkimų kampanija: VRK skelbiami finansiniai duomenys skiriasi kaip diena ir naktis (221)

Kuo tikėti – pasibaigusios šalies Prezidento rinkimų kampanijos išlaidų duomenis skelbiančia...

Ekspertai nusprendė, kur slypi didžiausias Vilniaus potencialas: dabar plėtrą vykdo ne ten, kur reikia (3)

Kiekvienas miestas yra unikalus ir išsiskiria savita augimo dinamika bei tendencijomis. Vilnius ,...

Griežtas eksperto vertinimas Lietuvos prekybos tinklams: verdantys savose sultyse ir nekūrybiški (102)

Mažmeninė maisto prekyba Lietuvoje jau kurį laiką yra išsiplėtusi už fizinės parduotuvės...

Išpardavimų traukinys tuoj nuvažiuos: kokių madingų drabužių verta įsigyti su nuolaida?

Parduotuvių vitrinos rėkte rėkia ryškiais užrašais apie nuolaidas, o mes užėjusios pasimetame...

Negyvo rasto 20-mečio „Disney“ aktoriaus Camerono Boyce‘o tėvas paviešino prieš mirtį darytą paskutinę sūnaus nuotrauką

Netikėtai neseniai mirusio jauno aktoriaus Camerono Boyce‘o tėvas Victoras pasidalino jautria...