Vertindamas ginčyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, KT pažymėjo, kad juo buvo sudarytos prielaidos susiklostyti situacijai, kai vienai grupei priskirtų savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginei algai apskaičiuoti taikomas tas pats pareiginės algos koeficientas, nors šios savivaldybės tarpusavyje gerokai skiriasi, be kita ko, gyventojų skaičiumi, dydžiu ar kitais ypatumais, lemiančiais skirtingą joms vadovaujančių merų ir jų pavaduotojų veiklos apimtį ir jiems tenkančios atsakomybės mastą už priskirtų funkcijų vykdymą.

Be to, pabrėžiama KT išvadoje, pagal tokį teisinį reguliavimą daugumos iš 55 antrajai grupei priskirtų savivaldybių merai vadovauja skirtingo dydžio savivaldybių taryboms (kurias sudaro nuo 15 iki 25 narių) turėdami po vieną pavaduotoją, taigi tokių merų veiklos apimtis ir atsakomybės mastas dar ir šiuo aspektu yra nevienodi, nors pagal ginčytą teisinį reguliavimą jų pareiginės algos dydžiui apskaičiuoti taikomas tas pats pareiginės algos koeficientas.

Atsižvelgdamas į tai, KT padarė išvadą, kad pagal ginčytą teisinį reguliavimą savivaldybių merų ir jų pavaduotojų pareiginės algos koeficientų diferencijavimas, kai savivaldybės yra suskirstytos į dvi grupes vadovaujantis vieninteliu kriterijumi – savivaldybės gyventojų skaičiumi, kuris yra didesnis arba mažesnis negu 100 tūkst. gyventojų, yra nepakankamas.

Ginčytu teisiniu reguliavimu nesilaikyta iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių merų ir jų pavaduotojų darbo užmokesčio dydžiai būtų vienodi, nors jų atliekamų funkcijų sudėtingumas, veiklos apimtis, darbo pobūdis ir jiems tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą mastas dėl savivaldybių ypatumų skiriasi. Vadinasi, nustatydamas ginčytą teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas nepaisė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo už darbą atlyginti teisingai.

„Netoleruotinas toks reguliavimas, kuriuo skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis“, – KT sakoma nutarime.

ELTA primena, kad KT vertino įstatymą, kuris koeficientus merų ir vicemerų atlyginimams skaičiuoti numato pagal tai, ar jų vadovaujamoje savivaldybėje yra 100 tūkst. gyventojų, ar mažiau.