Šiuo metu Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidento pareigas einantis 206 cm ūgio 40 metų S. Binevičius pasakojo, kad jo aktyvios karjeros laikais, ADAMS sistemos nebuvo.
„Tačiau esu su ja susipažinęs ir žinau, kaip ji veikia. Rūta pripažino klydusi ir nenorėčiau jos teisti“, – sakė 2000, 2004 ir 2008 metų olimpinių žaidynių dalyvis.
R. Meilutytė prisivirė košės neteisingai elektroninėje ADAMS sistemoje deklaruodama savo buvimo vietą – dėl to dopingo kontrolieriai per pastaruosius 12 mėnesių tris kartus negalėjo patikrinti 22 metų kaunietės ne varžybų metu.
Pagal Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) taisykles, už tokį prasižengimą gresia diskvalifikacija nuo vienerių iki dvejų metų.
– Sakykite, ar įmanoma „pražiūrėti“ visus tris patikrinimus? – DELFI paklausė S. Binevičiaus.
– Nuo žmogaus priklauso. Vis tiek kalbame visi apie Rūtą, žinome, koks ji žmogus, kiek daro Lietuvai. Čia tiesiog padaryta klaida, ir Rūta pati ją pripažino. Nenorėčiau jos teisti, nes jei iš penktos klasės mus į universitetą įmestų, kas ir nutiko Rūtai...
15-os metų laimėti olimpines žaidynes ir toliau siekti tikslų yra sunku, ji psichologiškai tai išgyvena. Lengva pasakyti negražius ar piktus žodžius. Atrodo suprantama, kad turi užpildyti grafikus, tabelius, o Rūtai gyvenime kiek sunkiau. Buvo laimės akimirkos, dabar sunkiau, gyvenime ji ieško, ką galėtų veikti, tokios socialinės integracijos nelabai yra.
Ką galėtų veikti olimpinis čempionas, kai baigia karjerą? Su tuo ir susiduriame. Rūtos atvejis pirmas toks blogasis, bet tikiuosi, kad kitose sporto šakose neatsiras tokių dalykų ir kiti sportininkai išpildys ADAMS reikalavimus. Tai bus visiems pamoka.
– Ar ADAMS sistemos pildymas ir grafiko laikymasis yra tik sportininko rūpestis. Kiek čia lemia jo komanda ar federacija?
– Tai sportininko reikalas. Supraskite, jei krepšininkai uždirba milijonus ir turi vadybininkus, mes, individualios sporto šakos, to neturime. Reikia priminti, su rėmėjais bendrauti. Visi apie tai kalba, bet kai reikia padaryti, trūksta žinių, nesusikomunikuoja institucijos, tiek federacija, tiek pats sportininkas.
Juk yra sutartys, kad nevartotų draudžiamų medžiagų, užpildytų reikalingus punktus, kurie susiję ir su federacija, ir šalimi ir pačia Rūta ar kitu sportininku. Tikiuosi, tai nepasikartos ir bus gera pamoka. Ir olimpiniai čempionai klysta. Jei vienas pildo sąžiningai kone kiekvieną minutę, tai kitas į tai pažiūri atsainiau. Bet gal to žmogaus gyvenime yra tam tikros problemos?
– Buvęs R. Meilutytės treneris Jonas Ruddas užsiminė, kad Rūta veikiausiai ketino tyliai pasitraukti iš sporto. Ar toks sprendimas būtų teisingas, turint galvoje, kad ji yra olimpinė ir pasaulio čempionė bei rekordininkė?
– Kai esi tokiame lygyje ir tokioje situacijoje, kai turi psichologinių problemų ir galvoji, sportuoti ar ne – susiduri su tokia bėda. Aš nebuvau olimpinis čempionas ar pasaulio pirmenybių prizininkas, bet galiu pasakyti, kad tris olimpiadas sportavau ne dėl to, kad viskas labai patiko ar džiaugiausi būdamas olimpiečiu.
Kaip ir Rūtos, situacija sportininko yra tokia – kol sportuoji, visi tavimi didžiuojasi, kviečia toliau tai daryti, treneris ir federacija to prašo. Supranti, kad dabar uždirbi pinigus, bet reikės keisti profesiją. Juk viską atiduodi šaliai, o kai pabaigi sportuoti, lieki vienas. Tave palaiko giminės, tėvai, draugas ar draugė.
Pirmoje olimpiadoje startavau būdamas 21-erių, sakiau: „Viskas, dar ketveri metai ir baigiu karjerą, tai bus mano pakilimo metai“. Sudalyvavau 2004 metų Atėnų olimpiadoje, apsidairiau, darbo pasiūlymų nebuvo, patirties jokios neturėjau, beliko toliau sportuoti ir daryti tai, ką geriausiai moku. Tas pats matyt ir Rūtai.
Tai sportuos, tai nesportuos, tai sveikata, tai trauma, mergina mėtėsi tarp to, kaip pasielgti. Nutiko ne geriausias atvejis. Aišku, galėjo rudenį pasakyti: „Viskas, baigiu sportuoti, ačiū“, bet ką jai daryti toliau? Jai reikia rasti kažkokią veiklą.
Olimpiniai čempionai ar dalyviai yra tam tikros žvaigždės giminių, savo draugų rate, bet kai reikia atsisveikinti su sportu, tampa tokiu... na ne nevykėliu, bet tuomet klausi, ką toliau daryti. Nelabai kas padeda. Kartais atsiranda alkoholis, kartai psichologinės problemos, dar kažkas. Iš baigusiųjų karjeras plaukikų daug kas vėliau dirbo Airijoje, Norvegijoje, Škotijoje, o atrodo, tiek davė šaliai. Gal išsiplėčiau, bet suprantu Rūtą ir ką ji dabar išgyvena.
– Kokią matote R. Meilutytės šio incidento istorijos pabaigą?
– Tikiuosi, kad visuomenė supras, kad ji nevartojo to dopingo, ji tik neišpildė tam tikrų įsipareigojimų. Rusijos plaukimo federacija dabar gali džiaugtis, mūsų priešininkai kažką argumentuoti, bet ji mums vis tiek išliks Auksinė žuvelė. Svarbiausia, kad ji susitvarkytų savo gyvenimą ir būtų ambasadorė, kuria visi džiaugiamės nuo Londono olimpiados.
– Ar galima sakyti, kad dėl to Lietuvos plaukimo įvaizdis nesugrius? Juk turime šiuo metu pasaulį stebinantį Daną Rapšį?
– Kai aš, Rolandas Gimbutis, Darius Grigalionis, Mindaugas Špokas ir kiti sportavome, siekėme patekti į olimpiadą. Kai atėjo Giedriaus Titenio, R. Meilutytės, Simono Biliaus, D. Rapšio karta, ji nori jau ne tik patekti į olimpiadą, bet ir kovoti jos finaluose ar laimėti medalius Lietuvai. Tikslai visiškai kitokie, lietuvius jau visiškai kitaip vertina. Tai suteikia vilties, kad visi gali tapti čempionais, jei įdedi daug darbo.
D. Rapšio fenomenalūs plaukimai rinktinės nariams neleidžia sustoti, visi mato, kad ir patys gali tapti pasaulio čempionais, jei turi talentą ir dirba. Lietuvai, tokiai mažai šaliai su tiek mažai baseinų ir menka infrastruktūra, tai jau yra pasididžiavimas. Su talentinga trenere ir gabia komanda D. Rapšys yra džiaugsmas širdžiai, plaukimas klesti.
– Ar teisėjausite artėjančiame pasaulio čempionate?
– Norėjau ir pateikiau paraišką, bet šį kartą pasaulio čempionatą teks praleisti. Teisėjavau paskutiniuose Europos ir pasaulio čempionatuose, ir veikiausiai man leido suprasti, kad šį turiu praleisti. Iš Europos į pasaulio čempionatą patenka tik 8 teisėjai, tai šį kartą sėdėsiu prie televizoriaus ir gyvai nematysiu tų pergalių ir finalo kovų.
***
DELFI žiniomis, R. Meilutytė šią savaitę turėjo grįžti į Lietuvą ir kitos savaitės pradžioje ketina susitikti su Lietuvos plaukimo federacijos vadovais. Tą portalui patvirtino ir plaukimo federacijos generalinis sekretorius Tomas Pakštys.
Neseniai paskelbtoje Lietuvos plaukimo rinktinės į pasaulio čempionatą sudėtyje nėra 2012 metų olimpinės čempionės R. Meilutytės, kuriai gresia 1-2 metų diskvalifikacija dėl neteisingai nurodytos buvimo vietos antidopingo kontrolieriams.
Jos buvęs treneris amerikietis Dave'as Salo yra sakęs, kad sportininkė nesportuoja nuo praėjusių metų gruodžio. Pasaulio plaukimo čempionatas Kinijoje vyks liepos 21 – 28 dienomis.
Per savo skambiai prasidėjusią karjerą kaunietė tapo 2012 metų olimpine, 2013-ųjų pasaulio, 2014-ųjų ir 2016-ųjų Europos čempione. R. Meilutytės kolekcijoje yra ir trys planetos čempionės trumpame (iki 25 metrų) baseine bei penki analogiškų žemyno pirmenybių nugalėtojos titulai.
2013 metais lietuvė buvo pagerinusi plaukimo krūtine 50 ir 100 m distancijų pasaulio rekordus, o 100 m nuotolio rekordas trumpame baseine jai vis dar tebepriklauso.
