„Sunku pasakyti, ar bus vienokio, ar kitokio dydžio. Svarbu, kad problemą išspręstume ilgalaikėje perspektyvoje, kad nereikėtų kiekvienais metais skelbti įvairiausių situacijų ir dėti pinigus po truputį. Kartais būna taip, kad galutinis kapitalinis sprendimas būna pigesnis“, - sakė premjeras.
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius sakė, kad situacija šiuo metu yra suvaldyta, po žiemos ji nepasikeitė, nėra užfiksuota judesių, nėra įžvelgiama rizikų. Jis taip teigė, kad iki šiol ilgalaikiai darbai buvo atlikti tik šiaurės vakariniame kalno šlaite.
„Šiuo metu vertiname situaciją kaip stabilią, tvarią, kas leidžia numatyti ilgalaikiu sprendimus ir atlikti ilgalaikį projektavimą“, - teigė jis.
Trečiadienį kancleris L. Ubavičius taip pat dalyvavo Seimo Kultūros komiteto posėdyje, kuriame paaiškino, kad 30 mln. eurų suma suskaičiuota būtent pagal vakarinio šlaito ilgalaikio sutvarkymo projektą.
„Imant šiaurės vakarinio šlaito sutvarkymo analogą, kas kainavo 3,2 mln. eurų, visa likusi dalis valstybei pareikalaus nemažai lėšų. (...) Likusių šlaitų sutvarkymas gali kainuoti iki 30 mln. eurų“, - antradienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje yra sakęs kancleris L. Ubavičius pridėdamas, kad reikiama suma galėtų būti skirta iš ES lėšų.
Kaip jau buvo skelbta, praėjusią savaitę Lietuvos nacionalinis muziejus pakartotinai paskelbė Gedimino kalno kompleksinio sutvarkymo projektavimo paslaugų pirkimą. Konkursą laimėjęs tiekėjas per 9 mėnesius nuo sutarties pasirašymo įsipareigoja parengti pietrytinės kalno dalies sutvarkymo darbų projektą. Lygiagrečiai, tik per ilgesnį - 15 mėnesių nuo sutarties pasirašymo - laikotarpį, turės būti parengtas ir visos likusios kalno dalies sutvarkymo darbų projektas. Pietrytinės dalies prioritetas išskirtas, atsižvelgus į šios kalno dalies sudėtingumą. Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 m. pabaigoje.