Šalyje Europos Sąjungos rėmėjų ir oponentų skaičius yra beveik lygus, todėl kažkam teks nusivilti bet kokiu atveju: jeigu britai nuspręs išlaikyti artimus santykius su bendrija, užpyks „Brexit“ šalininkai, jeigu valstybė nuspręs nutraukti saitus su sąjunga, bus nepatenkinti tie, kurie tiki referendume balsavo už išlikimą ES.
Tačiau yra ir trečioji galimybė: bus pikta visa tauta, ją gali kaip reikiant įsiutinti pasitraukimas iš ES be susitarimo, vadinamasis „no-deal“ scenarijus. Ir jis, kuo toliau, tuo labiau tampa realesnis.
O pikta tauta – didžiulė, pavojinga ir sunkiai suvaldoma jėga. Ir jeigu kiltų jos protrūkis, pasekmės būtų baisios.
Dėl to JK valdžia jau yra suplanavusi, ką darys, jeigu žmonės išeis į gatves ne taikiai demonstracijai, o riaušėms ir sumaiščiai kelti.
Kas gali supykdyti tautą?
Vyriausybė jau pustrečių metų kartoja, kad yra pasiruošusi bet kuriam „Brexit“ variantui ir jos žodžiuose yra tiesos.
Šalį valdantys asmenys puikiai supranta, kad pasitraukimas iš ES be susitarimo gali sutrikdyti gyvybiškai svarbių produktų tiekimą, nes tik apie pusę kasdieniam vartojimui reikalingų prekių britai pasigamina patys – nemaža dalis atkeliauja iš žemyninės Europos.
Todėl jau kurį laiką šalyje kaupiamos maisto ir medikamentų atsargos – pirmo būtinumo prekės.
Jų pritrūkus „Brexit“ pasekmės tiesiogiai paliestų šalies gyventojus ir tai neabejotinai sukeltų jų pyktį ir valstybės valdžia galėtų labai greitai tapti įpykusios minios taikiniu. Juk alkanas žmogus – piktas žmogus, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų ar padėties visuomenėje.
„Šiais laikais žmonės skambina pagalbos numeriu vien dėl to, kad restoranai KCF pritrūko vištienos. Jeigu vyksta tai, įsivaizduokite, kas atsitiktų jeigu mes susidurtume su maisto ir vaistų trūkumu. O toks variantas – tikėtinas jeigu JK paliks ES be susitarimo. Žmonės išeis į gatves, tačiau taikios demonstracijos labai greitai gali peraugti į nevaldomą sumaištį. Ir nežinau, ar būtume pajėgūs su tuo susitvarkyti“, – sako Anglijos ir Velso policijos federacijos operacijų vadovas Simonas Kemptonas.
Pareigūnas pridūrė, kad jo pavaizduotas scenarijus – blogiausias iš visų įmanomų.
Jo kolega iš Nacionalinės policijos vadovų tarybos Charlie Hallas patvirtino, kad šiuo metu žvalgyba nepastebi galimų sumaišties užuomazgų, tačiau ir „Brexit“ baigtis kol kas nėra aiški.
Tačiau išliekant gana didelei „no-deal“ tikimybei valdžia strateguoja apsisaugojimo ir rimties įvedimo, stabilumo atkūrimo scenarijų, rengia pratybas.
Tuo tarpu policija baiminasi, kad šiandien neužtektų pajėgų tinkamai kovai su neramumais – pareigūnų skaičius pastaraisiais metais mažėjo.
Plėštų prekybos centrus
Apie galimus neramumus jau įspėtos ne tik valdžios įstaigos ir policijos pajėgos bet ir prekybos centrai, mat tokiais chaoso atvejais jie dažnai tampa riaušininkų taikiniu.
O kai kur prekybininkai kartu su policija rengia planus, kaip apsisaugoti nuo marodierių, kurie vagia svetimą turtą pasinaudoję neramumais.
„Kol kas tokių ženklų nematome, su policija dirbame tiek, kiek ir su kitais partneriais, kad prekyba vyktų sklandžiai. Prekybininkai yra pasiruošę net ir sudėtingoms darbo sąlygoms, yra planai, kaip neramumų metu efektyviai apsaugoti darbuotojus ir pirkėjus. Čia mums irgi padeda policija“, – sakė Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumo patarėjas Jamesas Martinas.
Padėtų ir armija
Kaip rodo naujausia JK istorija, esant reikalui neramumus visuomenėje tramdyti padeda Britų armijos padaliniai – per 32 metus tokių priemonių prireikė 3 kartus.
Kariuomenė slopino 1987 metų riaušes, kilusias Peterhead kalėjime Škotijoje. Tąkart padėtis buvo tokia rimta, jog teko veikti elitinio padalinio – specialiųjų oro pajėgų kariškiams. Jie greitai rado būdą sutramdyti maištaujančius kalinius.
1990 metais kilus maištui Strangeways kalėjime Manchesteryje taip pat įsikišo ir rimtį atstatyti padėjo armija.
2011 metais Londone prasidėjus ir į kitus miestus išplitus neramumams dėl policijos nušauto jauno vyro sumaištis tęsėsi 5 dienas. Ir tada vyriausybė šaukėsi armijos pagalbos.
Ją numato specialūs įstatymai, taikomi tik tais atvejais, kai reikia padėti visuomenei, užtikrinti teisę ir viešąjį saugumą.
2011 metų pamokos
Dešimtmečio pradžioje per Londoną nuvilnijusios ir sostinę tikra karo zona pavertusios riaušės taip pat prasidėjo taikiai: žmonės išėjo į gatves pareikšti priekaištų policijos pajėgoms.
Tačiau užteko kelių asmenų susirėmimų su policijos pareigūnais ir protestas virto didžiuliais neramumais, kurių metų 5 žmonės žuvo, dešimtys sužeisti, buvo plėšiami privatūs namai ir parduotuvės, atiminėjami vertingi daiktai iš praeivių, deginamas įvairus turtas.
Iš viso sulaikyti 3 tūkst. asmenų, tūkstančiui pareikšti kaltinimai, padaryta žala įvertinta 200 mln. svarų sterlingų.
Labiausiai nusiaubtos Londono vietos – Hackney, East Hamas, Lewishamas, Barkingas, Woolwichas, Walthamstowas, Peckhamas, Enfieldas, Brixtonas, Croydonas, Enfieldas, Battersea ir Ealingas.
Neramumai išplito į Birminghamą, Bristolį, Manchesterį, Liverpoolį, Nottinghamą ir kitus JK miestus.
Tik mobilizavus milžiniškas policijos pajėgas pavyko sustabdyti riaušių plitimą ir jį neutralizuoti.
Tuo tarpu šiandien policijos vadovai nerimauja dar labiau, mat šiemet pareigūnų pajėgos šalyje yra 21 tūkst. mažesnės nei buvo 2011-ųjų rugpjūtį.
Dėl to praėjusių metų spalį buvo sušauktas neeilinis JK policijos susirinkimas, kurio metu svarstytas planas galimo visuotinio chaoso atveju. Pagal dabartinį planą, esant reikalui į tarnybą būtų iškviesti 7 tūkst. atsargos pareigūnų.
Kai policijos vadovybės atstovų buvo paklausta, ar galima garantuoti padėties valdymą visuotinių neramumų metu, atsakymas buvo toks: „Šiuo metu – nežinome.“
Svarbiausia – gelbėti Karalienę
Šių metų vasario pradžioje JK spauda išplatino dar vieną informaciją apie parengtą specialų planą.
Jis taip pat būtų taikomas tik tuo atveju, jeigu Londoną užlietų įpykusių protestuotojų banga. Pagal planą, viena iš prioritetinių užduočių būtų saugiai iš miesto išvežti karalienę Elizabeth II ir kitus karališkosios šeimos narius.
Tiesa, tai nėra naujiena – tokie planai egzistuoja ir nuolat atnaujinami nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai Londoną bombardavo nacistinės Vokietijos aviacija.
