Pirmą kartą ta kritika nuskambėjo jam kalbant apie savo prezidentinį prioritetą – į žmonių gerovę orientuotą biudžetą.

„Kaip Ministras Pirmininkas praėjusių metų pabaigoje mačiau, kaip nepaprastai sunku buvo priimti šį socialiai orientuotą biudžetą. Taip pat mačiau ir ankstesnius sprendimus, kada tiek priimant biudžetą, tiek atskirais įstatymais buvo daromi sprendimai skurdinant labiausiai socialiai pažeidžiamus žmones.

Visus šituos įstatymus pasirašė Respublikos Prezidentas, nepasinaudojo galimybe apginti patį silpniausią mūsų visuomenės narį, dėl to niekada nesutiksiu su biudžetu, kuris galimai bus antikonstitucinis, kuris programuos socialinės gerovės mažinimą – ar tai būtų mažinamos pensijos, atlyginimai, ar mažinamos svarbios socialinės išmokos“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Kalbėdamas apie užsienio politiką, jis irgi leido suprasti, kad siekiant savo tikslų jis keistų elgesį.

„Ketvirta – labai aiškiai užsienio politikoje pasirinkti strateginiai partneriai ir tikra strateginė partnerystė su kaimynais ir su partneriais, perėjimas nuo personalinės, emocijomis grįstos užsienio politikos prie mūsų nacionalinius interesus pirmiausia užtikrinančios ir ginančios užsienio politikos“, – sakė S. Skvernelis.

Kalbėdamas apie strateginę partnerystę su JAV jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvai nepavyko pasiekti dvišalio bendradarbiavimo formato ir prezidentų susitikimo.

„Svarbiausias tikslas yra pasiekti, kad toks dvišalis susitikimas įvyktų, ko nepavyko padaryti, nors kitos valstybės geba surasti galimybes ir būdus ir turėti dvišalių santykių galimybę – ne tik per regioninio bendradarbiavimo prizmę kalbėtis“, – sakė S. Skvernelis.

Jo nuomone, kad tą pavyktų padaryti reikia ne deklaruoti, kad JAV yra strateginis partneris, pagrindinis transatlantinis partneris, bet „reikia matyti ir girdėti, kokie yra JAV lūkesčiai, kokie yra mūsų įsipareigojimai, ir kokią naudą gali turėti abi mūsų valstybės“.

Jam atrodo neteisingai Lietuva pasielgė ir tada, kai balsavo už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria neteisėtu vadinamas JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tada nekomentavo balsavimo motyvų. O prezidentės D. Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas teigė, kad „Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, jog Jeruzalės klausimas gali būti išspręstas tik derybų keliu“. Jo komentarą BNS perdavė prezidentės atstovė spaudai.

„Tai, kas buvo padaryta balsuojant Jungtinėse Tautose, manau tikrai neprisideda prie transatlantinės partnerystės tarp Lietuvos ir JAV. Juo labiau, kad tokie sprendimai priimami netikėtai, staiga, nors prieš tai buvo derinama kitokia pozicija. To neturėtų būti“, – sakė S. Skvernelis.

Kliuvo D. Grybauskaitei ir už elgesį su Rusijos ir Baltarusijos vadovais.

Kandidatas teigė nematąs jokio pozityvaus signalo, kuris leistų kalbėti apie kontaktų su Rusija atkūrimą, bet sakė, kad jam nesinorėtų „turėti tokių kraštutinumų, kuriuos matėme“.

„Šiandien nematau galimybės kalbėti apie aukščiausią politinį lygmenį, bet matau labai svarbų dalyką kalbant tiek apie Rusiją arba Baltarusiją – mūsų valstybės interesų apsaugą. Nesinorėtų turėti tokių kraštutinumų, kuriuos mes matėme, kai vieną dieną glėbesčiuojamasi su Baltarusijos prezidentu, spaudžiama ranka Putinui, o po tam tikro laikotarpio Lietuva tampa vienintele valstybe Europos Sąjungoje, kuri neturi jokių politinių kontaktų su mano paminėtomis valstybėmis“, – sakė S. Skvernelis.