Aš pauosčiau ir negalėjau nepirkti rekomenduotųjų. Vadinosi „Upper Ten“. Jie buvo kaip visiškai nauja teritorija, nepažįstamas krantas. Jie kvepėjo kartu ir prisiminimais ir ateities pažadu. Tai buvo keistas ir nesuprantamas potyris, ir aš, jei kažko nesuprantu, iškart perku. Man patinka gyventi pasaulyje, kurį aš dar tik nagrinėju.
Kvepalų pavadinimas, „Viršutinis dešimtukas“, yra sąvoka, sugalvota 1852 metais amerikiečių rašytojo ir leidėjo Nathaniel Willis – jis kalbėjo apie dešimt tūkstančių geriausių, turtingiausių ir geriausią skonį turinčių žmonių Niujorke. Iš esmės, tai žodis „elitas“, tik kitaip pasakytas. Net ir tada tai nebuvo sutikta maloniai: frazė buvo pasmerkta, kaip arogantiška ir rūšiuojanti žmones į kokybiškus ir visus likusius. Žmonės nemėgsta būti rūšiuojami, o 90 procentų nemėgsta dešimties geriausiųjų.
Jei prancūziškų kvepalų pavadinimui naudojama tokia frazė, o dėžutės dizaine - klestinčio ir tviskančio Niujorko vaizdai, reikia manyti, kad kvapas nebus sumanytas daugeliui.
Kam skirti: vyrams ir moterims, kurie neieško pažįstamų kvapų atkartojimo. Tai naujas potyris ir kelia prisiminimus tik asociacijų lygmenyje, o ne primena kažką jau uostyto.
Trūkumas: kai kas sakys, kad jie labai nepigūs, kitiems tai bus pernelyg sudėtingas kvapas, kur nerandi galų ir be specialaus pasiruošimo esi pritrėkštas. Labiausiai jie šokiruos tuo, kad negailestingai įsibraus į jūsų gyvenimą: purkšitės jais, kaip pamišę, per mėnesį išnaudosite buteliuką (gal ir greičiau, jei ir jūsų antroji pusė užsikabins), ir tada eisite pirkti dar.
Projekcija ir išsilaikymas: vidutiniai. Jie lieka šalia jūsų odos ir nešaukia aplinkui. Sunku perdozuoti.
Metai: 2015
Kaina: apie 200 EUR už 100 ml.
Kvapas: atsiveria kadagio uogomis ir pipirais, kartu su jaukiu saldokų gėlių gūsiu: vaismedžių žiedais ir gal net alyvomis, kartu su persiku ir prieskoniais - čia cinamonas ir kardamonas. Viskas susimaišo ir nusėda, ir lieka kedras, sandalmedis, muskusas (vos vos), pačiuliai (irgi vos užčiuopiami) ir oda.
Tai šimtamečio namo Amerikos priemiesčiuose svetainė arba brangaus viešbučio kambarys su daug senų medinių baldų, sandalmedžio drožiniai iš egzotinių kraštų. Tai kompleksiškas ir labai švarus svaigulys, pažįstamų kvapų užuominos, supintos taip, kad nerastum galų: pypkės tabako aidas, odinio krėslo atgarsiai, indiška medinė dėžutė brangenybėms, aptaisyta kalinėtu žalvariu iš parduotuvės Delyje, kur reikėjo kažką pirkti, nes juk nepirkusio neišleistų. Gal dar įkaitusio tepaluoto plieno nata. Visos sudėtinės dalys suskamba kartu. Nė viena neišlenda ir nesisavina dėmesio. Tai - lyg psichodelinis visų vaivorykštės spalvų gūsis, lyg mazgais užmazgyta kvapų vaivorykštė, kur, nepaisant viso suraitymo, kiekvieną kvapą vis dar galima įžiūrėti.
Nieko panašaus nebūsite bandę. Tai yra tai, kaip kvepia nenugalima laimėtojų nuotaika ir nusiteikimas, kurių pavydi visi kiti. Tai - kvapas viršutiniam žmonių sluoksniui. Kiekvienas juk pasirenka, kur nori būti, tarp išrinktųjų - ar tarp masės ir minios, ir pasirinkęs atitinkamai elgiasi. Turbūt ne visiems patiks toks rūšiavimas, bet nėjau viskas turi būtinai patikti visiems?
Andrius Užkalnis rašo apie kvepalus ir maistą portale www.laukineszasys.com
