Kritikai tokią jo strategiją įvardijo kaip bandymą nukreipti visuomenės ir užsienio dėmesį nuo šalyje vykstančių antivyriausybinių protestų, skelbia themoscowtimes.com.

Rusijos prezidento lėktuvas Belgrade leidosi lydimas MiG-29 naikintuvų garbės palydos. Orlaivius iš V. Putino neseniai Serbija gavo dovanų.

Dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Serbijos plūdo į Belgradą, kur ketvirtadienio vakarą tikėjosi išvysti patį V. Putiną. Minia mojavo Rusijos ir Serbijos vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais „Ačiū, prezidente Putinai“ rusų ir serbų kalbomis.

Garsiakalbiai garsiai transliavo rusiškas dainas.

V. Putinas pasitiktas kaip roko žvaigždė, su patiestu raudonu kilimu, jo atvaizdu papuoštais marškinėliais, puodeliais ir didžiuliais plakatais ant pastatų sienų.

Serbija sumaniai balansuoja tarp ambicijų tapti Europos Sąjungos nare ir istorinių ryšių su Rusija, su kuria ją vienija ortodoksų tikėjimas ir 1999 metais sulaukta parama per NATO surengtą bombardavimą.

Demonstruoti itin artimus ryšius su V. Putinu Serbijos prezidentui A. Vučičiui – buvusiam ultranacionalistui, pakeitusiam stovyklą dėl glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga, tačiau ir toliau besikliaunančiam dešiniojo sparno parama.

A. Vučičiui jau kelias savaites tenka kęsti protesto akcijas, kurias prieš jo valdžią organizuoja tiek liberalai, tiek nacionalistai. Šiltų santykių su Rusija demonstravimas jam padėtų atremti kaltinimus, esą Vakarams pardavė Serbijos interesus.

„Mums labai svarbu turėti draugų visame pasaulyje, o V. Putinas ir Rusija mums bene patys svarbiausi“, – teigia į Rusijos prezidento sutiktuves iš pietinio šalies Novi Pazaro miesto atvykęs 25 metų Stefanas, nepanoręs atskleisti savo pavardės.

V. Putinas pažadėjo į Serbijos dujų tiekimo infrastruktūrą investuoti 1,4 mlrd. dolerių. Šalies iš Rusijos perka gamtines dujas per vamzdyną Ukrainoje ir viliasi, kad galės naudotis „TurkStream“ dujotiekiu, Juodojoje jūroje sujungsiančiu Rusiją ir Turkiją.

Vizito metu Rusijos prezidentas A. Vučičiui įteikė Aleksandro Nevskio ordiną – taip Serbijos prezidentas tapo vieninteliu lyderiu už buvusios Sovietų Sąjungos ribų, gavusiu šį apdovanojimą.

A. Vučičius V. Putinui padovanojo jugoslavų aviganio mažylį, vardu Paša.

Pagrindinėje miesto aikštėje buvo įrengtas didžiulis ekranas, kuriame transliuota jungtinė prezidentų spaudos konferencija. Pagrindinės gatvės buvo uždarytos.

Remiantis policijos suteikta informacija, į Belgradą iš visos šalies atvyko per 1300 autobusų.

Serbijoje netrūksta manančių, jog A. Vučičius V. Putino populiarumu naudojasi turėdamas konkretų tikslą – nukreipti dėmesį nuo protestų.

Į šiaurę nuo Belgrado esančioje Voivodinoje naktį iškabinta prieš V. Putiną nukreiptų plakatų su užrašais „Putin Go Away“. Net kelios pilietinės visuomenės organizacijos pasirašė peticiją prieš Rusijos prezidento šlovinimą.

„Tokio žiniasklaidos dėmesio lydimas V. Putino vizitas neigiamai veikia visas Serbijos demokratines institucijas bei šalies piliečių teises ir laisves“, – teigiama peticijos tekste.

Nors Serbija siekia narystės Europos Sąjungoje, ji išsaugojo glaudžius ryšius su Rusija. Abi tautas sieja ne tik ortodoksų tikėjimas, bet ir slaviškos šaknys. Tai visgi yra „labiau emociniai, o ne racionalūs ryšiai“, sakė Serbijos ekonomikos analitikė Biliana Stepanovič iš Belgrado.

2017 metais Serbijos vyriausybės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad ketvirtadalis šalies gyventojų laiko Rusiją pagrindine šalies donore. Toks pat procentas respondentų pagrindine donore laiko ES.

Iš tiesų 75 proc. finansinės pagalbos atkeliauja iš ES ar jos valstybių narių, o Rusija netgi nepatenka į pagrindinių donorų devintuką. Vakarai taip pat smarkiai lenkia Rusiją pagal tiesiogines investicijas ir prekybą su Serbija.

Tačiau serbų meilę Maskvai kursto ir tvirtas jos palaikymas itin jautriu Kosovo klausimu. Buvusi Serbijos provincija, kur gyventojų daugumą sudaro albanai, 2008-aisiais vienašališkai paskelbė nepriklausomybę, kurios Maskva, kaip ir Belgradas, iki šiol nepripažįsta. Rusija, turinti veto teisę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, žlugdo Kosovo viltis prisijungti prie šios pasaulinės organizacijos.

Mainais Belgradas atsisako prisijungti prie tarptautinių prekybinių sankcijų Rusijai, įvestų už 2014 metais įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją. Kai kur Serbijoje gatvėse galima pamatyti užrašytą frazę: „Kosovas yra Serbijos, Krymas – Rusijos“.