Labai aktyviai šituos lozungus naudoja jau esantys merai ir pretenduojantys jais tapti.
Iš pirmo žvilgsnio taip ir yra, tačiau jei nupūsi gražių kalbų ir šūkių dulkes, vaizdas atsivers visiškai kitoks. Atlyginimai Vilniuje ir didmiesčiuose kur kas didesni nei atokesniuose rajonuose ir tai visiškai natūralu. Ne todėl, kad ten gyvenantys žmonės kažko nesugeba, ar nenori. Tiesiog tuose regionuose beveik niekas nevyksta ir visus tai tenkina.
Tiksliau tenkina vietos verslą ir valdžią, kuri, nepaisant formalių rypavimų, gyvenimu nesiskundžia. Pavyzdžiui, Vilkaviškyje vidutinis atlyginimas 634 eurai iki mokesčių. Rajono mero alga 2743 EUR iki mokesčių. Vilniaus mero alga iki mokesčių 2744 EUR. Nedarbo lygis, kai didmiesčiuose verslas kaukia, nes trūksta darbuotojų, Suvalkijoje 9,2 proc.
Sočiai maitinanti pelkė
Lietuvoje vidutinis mero atlyginimas 2018 m. III ketvirtį buvo apie 2800 EUR „ant popieriaus“.
Einam toliau. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2017 m. Vilniuje buvo 18 190 EUR, Kauno mieste 4 212 EUR, Vilkaviškyje 119 EUR. Tačiau suvalkiečiai, pasienio regionas, kuris ribojasi su dviem užsienio valstybėm, gali girtis, jog nušluostė nosį dzūkams. Varėnoje šis rodiklis 71 EUR, Lazdijuose 13 (trylika) EUR. Nė vienam regione mero ir jo administracijos darbuotojų atlyginimams šie rodikliai neturėjo jokio poveikio.
Katastrofa? Nykstanti Lietuva ir užmarščiai pasmerkta jos provincija? Ne, tiesiog mūsų pačių apsileidimas ir įsipatoginimas. Įdomu tai, kad tokia padėtis visus tenkina. Tiksliau tenkina vietos politikos ir verslo elitą. Dar tiksliau, kuo ramiau ir kuo didesnė pelkė, tuo geriau.
Pagrindinis tokių sočiai mirštančių savivaldybių maitintojas – biudžetas ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Kol nebus valstybės valdymo ir švietimo sistemos reformos, tol bus galima žaisti gražiais rinkiminiais šūkiais (atkovojau mokyklą ar ligoninę kaime, kurią būtų uždarę), priimti keletą rėmėjų į savivaldybės kontroliuojamas įstaigas, nes kitų padoriau apmokamų vietų tiesiog nėra.
Vietos verslui tai Klondaikas. Mažesnius prekybininkus išstūmė didieji prekybos tinklai ir niekam dėl to neskauda galvos. Kitų verslo šakų atstovai „Rotary“, „Lions“ klubuose bei medžioklės būreliuose tvirtai suaugo su vietos valdininkija – valdantieji ten paprastai nesikeičia dešimtmečiais. Kadangi kurti ir konkuruoti didelio noro nėra – juk tai vienas vargas – paprasčiau tiesiog maitintis vietos valstybinių ir savivaldybių įmonių skelbiamuose konkursuose. Svetimų ten niekas neįsileidžia, savi tuo tarpu super konkurencingi, nes algos, lyginant su sostine, daugumoje menkstančių regionų praktiškai dvigubai mažesnės, be to,valstybinių įmonių vadovų – to paties klubo narių – palaikymas labai reikšmingas sėkmės faktorius. To užtenka laimėti valdiškus konkursus, paremti rinkimus ir savininkui nusipirkti naują prabangų visureigį, kad nebūtų gėda atvažiuoti į vietinį „Rotary“ klubo susitikimą. Padidinti atlyginimą darbuotojui ir būti socialiai atsakingam? Ne, negirdėjom – prisiminkit nedarbo lygį. Tačiau iš čia sulig kiekvienu minimalios algos didinimu pasklinda rypavimai apie gresiančius bankrotus.
Rojaus ekonomika
Specialiųjų tyrimų tarnyba įvertino savivaldybių viešuosius pirkimus. Tyrimo metu nustatyta, kad 2015–2017 metais savivaldybių administracijų skelbtų viešųjų pirkimų 146 laimėtojai savivaldybėms skyrė daugiau kaip 405 tūkst. eurų paramos ir laimėjo daugiau nei 486 mln. eurų vertės viešųjų pirkimų. Vienas į paramą investuotas euras atneša tūkstančio eurų vertės užsakymą. Kam keisti tokią nuostabią sistemą.
Gal todėl į vietos valdžią plūsta minios norinčių pavadovauti rajonui. Dėl mero kėdės kautis pasiryžęs ne vienas kandidatas, į savivaldybės tarybos kėdę pretenduoja po keliolika piliečių. Dauguma iš jų net tiksliai nežino, kas tai per pareigos ir ką ten reikės veikti. Svarbiausia noras „pabūti valdžioje“.
Demokratija nėra blogai, tačiau mes patys sau paspendėme spąstus. Dėl keistų politinių motyvų ir noro „pabūti“ valdžioje bei partijų siekio įsitvirtini kuo plačiau, susmulkinome savo administracinius vienetus. Vietos elitas džiaugiasi – puikios darbo vietos, kurias galima išsidalinti. Partijų lyderiai laimingi – tie smulkūs regionai praktiškai niekada neišslys iš rankų.
Sotus ir laimingas gyvenimas
Nedaugžodžiauju. Panagrinėkime svetimus pinigus. Kalvarijos savivaldybėje 10 643 gyventojai, mero alga viešai neskelbiama, rekvizitai.lt duomenimis savivaldybės administracijoje 90 darbuotojų, Pagėgių savivaldybėje 7679 gyventojai, administracijoje 139 darbuotojai, mero alga 2740 EUR iki mokesčių, Rietavo savivaldybėje 7470 gyventojai, savivaldybėje 57 darbuotojai, mero alga 2983 EUR iki mokesčių, Kazlų Rūdoje 11 599 gyventojai, 109 darbuotojai savivaldybėje, mero alga 2385 EUR iki mokesčių. Neringoje 3373 gyventojai, 61 darbuotojas, mero alga 2456.55 EUR iki mokesčių. Birštone 4154 gyventojai, 62 darbuotojai administracijoje, mero atlyginimas 2843 EUR iki mokesčių.
Didesniame mieste tiek žmonių turi miegamasis rajonas, kurį „aptarnauja“ seniūnas su keliais darbuotojais. Dešimtys lietuviškų įmonių turi daugiau darbuotojų, nei šie administraciniai vienetai gyventojų. Tačiau jei yra savivaldybė, tai yra ir renkamas meras, taryba jo pavaduotojas, visa reikalinga infrastruktūra. Labai patogi mini kunigaikštystė. Tuo labiau, kad dauguma rinkėjų tiesiogiai priklauso nuo vykdomosios valdžios. Užtenka biudžetinių įstaigų darbuotojų ir jų giminaičių balsų, kad postas būtų išsaugotas. Niekas nenori sulaukti valymo, kuris neišvengiamas keičiantis valdžiai ir į šiltas bei ne tokias šiltas vietas sodinant kitus nusipelniusius.
Palyginimui, Vilniaus savivaldybėje (aptarnauja maždaug 50 kartų daugiau gyventojų nei Kazlų Rūdos) dirba 965 žmonės. Kauno miesto savivaldybėje 668 žmonės, o Laikinosios Sostinės mero alga 2593 EUR iki mokesčių.
Ar savivaldybė, kurioje 7470 gyventojų, pajėgi pritraukti užsienio investicijų, pastatyti gamyklą, kurioje dirbtų bent keli šimtai žmonių, nes tik tokie objektai atneša realią naudą šaliai ir kraštui, tik retorinis klausimas. Paprastai „atsiliekančių“ regionų problema ta, kad jau net nebėra žmonių, kurie galėtų už kelis šimtus eurų siekiančius atlyginimus tobula anglų verslo kalba bendrauti su potencialiais investuotojais, lakstyti pas juos po visą pasaulį ir administruoti dešimčių milijonų eurų vertės projektus.
Tenka pripažinti, kad mes patys įklimpome į vietos valdžios paruoštą pelkę. Savivaldybes neišvengiamai teks stambinti ir tuo pačiu mažinti per kiekvienus rinkimus išdalijamų merų regalijų kiekį. Arba atskirus regionus tiesiog teks nurašyti ir pamiršti. Kitas niuansas,.valstybei esama neefektyvi sistema tiesiog per brangi. Laikytis jos įsikibus reiškia, kad mes ir toliau leidžiam nykti šalies pakraščiams, nes jokios lengvatos būstui nepaskatins jaunų žmonių važiuoti į kraštą, kuris pats neturi perspektyvos ir tuo pačiu tos perspektyvos negali pasiūlyti ten gyvenantiems žmonės.
Kokią regioninę politiką gali parengti ir vykdyti kelis tūkstančius gyventojų turinti savivaldybė, kurios pusė darbingų dar neišvažiavusių žmonių dirba biudžetinėse įstaigose ir kuriai vadovauja puikiai apmokamas meras?