DELFI Dėmesio centre: LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Virgilijus Poderys ir portalo 15min.lt tyrimų skyriaus redaktorius Šarūnas Černiauskas.
– Šią temą galima dalinti į dvi potemes. Viena – politinė, kita – dalykinė. Pradėkime nuo politinės. Pone Černiauskai, ką šis balsavimo dėl išvadų pralaimėjimas reiškia „valstiečiams“ politine prasme? Ar tai pralaimėjimas?
Š. Černiauskas: iš balsavimo rezultatų, iš statistikos pirmiausiai į akis krenta tai, kad juos vienus paliko koalicijos partneriai. Nei socialdarbiečiai, nei „tvarkiečiai“ jų nepalaikė ir nedalyvavo balsavime. Liko tik lenkai ir Artūras Skardžius.
– Pakalbėkime apie atskirus politikus. Vytautas Bakas jau kelintą kartą demonstruoja, kad turi savo nuomonę – dėl išvadų susilaikė, nepaisant akivaizdaus spaudimo. Kaip tai vertinate?
Š. Černiauskas: ponas Bakas šioje istorijoje laikėsi nuosekliai. Esame matę jau ne vieną daugiau mažiau akivaizdų kivirčą tarp jo ir kitų sunkiasvorių „valstiečių“ frakcijoje. Jis, akivaizdu, nori išlaikyti tą poziciją, kad yra žmogus su kitokia nuomone. Dar pamatėme ir premjero poziciją…
– Premjero ir, pridėčiau, ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus, kurie tradiciškai pasisakė prieš kovą su žiniasklaidą, prieš kovą prieš LRT. Iš pradžių net nebalsavo Ministras Pirmininkas dėl tokios komisijos sudarymo, o dabar atėjo į balsavimą ir balsavo priešingai nei kalbėjo anksčiau. Ką tai rodo?
Š. Černiauskas: panašu, kad buvo tam tikri signalai, tą patvirtino ir Gediminas Kirkilas, kad jie informavo „valstiečius“ jog šiandien to siūlymo nepalaikys, vadinasi, būtinai reikėjo balsų. Jų reikėjo mirštant. Dėl to ir Virginijus Sinkevičius, ir Saulius Skvernelis buvo priversti balsuoti.
– Kaip dabar vertinate jų padėtį? Atėjo, apsinuogino ir pralaimėjo.
Š. Černiauskas: parodė akytes, sakyčiau taip.
– Ponia Garbačiauskaite, pirmiausiai turbūt reikia pagirti, kad LRT Karbauskio veiklą tiria kur kas efektyviau nei Karbauskis bando tirti LRT veiklą. Kaip jūs manote, koks buvo viso šio tyrimo tikslas?
M. Garbačiauskaitė: sunku dabar pasakyti, koks buvo tikslas, bet dabar galiu pasakyti vieną dalyką, kas dabar matosi – tos išvados dabar yra nemaža dalimi pritemptos. Nesakau, kad komisija nepateikė teisingų pastabų, jų tikrai buvo. Bet buvo ir daug dalykų, kurie atlikti neprofesionaliai. Tas patikrinimas atliktas neprofesionaliai.
Buvo atskiroms institucijoms išsiuntinėta nemažai užklausimų, į kuriuos atėjo atsakymai, kad tokių pažeidimų, apie kuriuos klausiama, nėra. Pavyzdžiui, klausta darbo inspekcijos dėl autorinių sutarčių - ar yra pažeidimų. Inspekcija atsakė, kad viskas šiuo klausimu gerai. Tai komisija išvadose vis tiek rašo, kad darbo inspekcija konstatuoja, bet… Nes vis tiek norisi parašyti taip, kaip komisijai pasirodė. Manau, būtų buvę daug protingiau visus tuos komisijos klausimus iš karto siųsti atsakingoms ir kompetentingoms institucijoms ir jos būtų pateikusios visus atsakymus. Nereikėtų jokių komisijų.
– Kitaip tariant, tikslas buvo tiesiog rasti pažeidimų, nei tų pažeidimų mastas?
M. Garbačiauskaitė: kaip pastebėjo ir Eugenijus Gentvilas, kad „valstiečiai“ jau iš anksto buvo sau susiformulavę išvadas. Juk dar net nežinojo, kokios bus išvados, bet vienas iš tiriamų punktų jau buvo „patikrinti ar valdysenos modelis atitinka gerąsias praktikas“. Kadangi tų gerųjų praktikų yra tikrai labai daug, nežinau, kaip komisijai pavyko konstatuoti, kad jų nėra.
– Pone Podery, gal jūs galite pirmiausiai paaiškinti LRT valdymo modelio keitimo tikslą?
V. Poderys: manau, pirmas geras dalykas, kurį padarė ši komisija – tai, kad apskritai pradėta kalbėti apie LRT. To tikrai iki tol nebuvo, nes bijojo. Manau, kad tai gerai ir pačiai LRT. Mes pradėdami tyrimą nežinojome, ką rasime. Tai tikrai negalime formuluoti, kad buvo iš anksto suformuluotos vienos ar kitos užduotys.
Š. Černiauskas: manau, nebuvo einama žinant, ko ieškoti, bet buvo einama žinant, kad reikia kažką surasti. Juk visi prisimename, kad net iš Seimo tribūnos politikai sakė, kad problema yra ne LRT, o konkretūs žurnalistai. Galų gale grįžkime prie šio tyrimo ištakų – juk nuo pat pirmos dienos buvo sakoma, kad tikslas jokiu būdu nėra kištis į LRT valdymą, kad rūpi tik tai ūkinė veikla. Dabar matome visiškai priešingą rezultatą - teikiami siūlymai valdymui keisti. Tai buvo melas nuo pirmos dienos.
– Pone Podery, paaiškinkite savo siūlymų įvesti LRT valdybą esmę?
V. Poderys: pirmiausiai norėtųsi atkreipti dėmesį į Tarybą. Kalbant apie Tarybą visi sakė, žurnalistai taip pat atkreipė dėmesį, kad jokiu būdu negalima politizuoti Tarybos. Tai būtent tai mes dabar ir siūlome įstatymo pataisomis – depolitizuoti Tarybą. Kad politikai skirtų ne 8 iš 12, o 4. Tai yra labai svarbu. Taip pat svarbu, kad šie pakeitimai įsigaliotų tik kitoje Seimo kadencijoje – ne dabar.
– Gali susidaryti įspūdis, kad norima keisti vardan keitimo. Nes politikų skyrimas lieka, skirtingas laikas lieka. Tai jūs norėjote sumažinti politikų skiriamų žmonių skaičių? Tai buvo jūsų esminis tikslas?
V. Poderys: taip, tai ir yra įrašyta į įstatymo pataisas, kurios užregistruotos. Dabar dėl valdybos. Mes pamatėme, kad vadyba yra labai atsipalaidavusi ir yra daug visokių dalykų, kurių dabar nenoriu vardinti. Tai didžiausias vaistas, kurį turi ir privatus sektorius, yra valdyba. Įstatymo pataisose numatyta, kad valdybą skirtų taryba. O kandidatus atrinktų nepriklausoma verslo konsultavimo įmonė, kuri taip pat atrenkama konkurso būdu.
M. Garbačiauskaitė: Seimo Teisės departamentas, nežinau, ar jau matėte, yra pateikęs savo pastabas į jūsų šiuos teikiamus įstatymus. Tų pastebėjimų yra 60. Vienas iš pastebėjimų yra būtent apie šitą auditorių įmonę. Atkreipiamas dėmesys, kad tai ne auditorių funkcija yra atrinkinėti ar samdyti personalą.
– Dabar formaliai komisija savo darbo net nevykdė, nes jos išvadų nėra. Išvados yra šiukšlių dėžėje, nes Seimas jas atmetė. Dabar vadovaujantis tomis neegzistuojančiomis išvadomis, kurioms Seimas nepritarė, bus siūloma keisti LRT įstatymą, ar ne, pone Podery?
V. Poderys: Seimo nariai neprivalo vadovautis komisijos išvadomis teikdami siūlymus ir įstatymus. Tai siūlymai jau yra įregistruoti, manau, jie labai puikūs ir atitinka Europos transliuotojų kodeksą. Iš esmės didžioji dalis siūlymų yra paimta iš to geros valdysenos kodekso.
– Pone Černiauskai, kaip jūs vertinate tai, kad Seimas nepritarė Seimo komisijos išvadoms, Vadinasi, komisija dirbo bergdžiai. Ir vadovaujantis tuo tyrimu, jo išvadomis, yra parengta nauja įstatymo redakcija, kurią bus bandoma priiminėti?
Š. Černiauskas: iš esmės tai parodo, kad politinė valia labai smarkiai pakeisti LRT valdymą pas politikus yra išlikusi, bent jau aukščiausiame lygmenyje. Man keistas dar kitas dalykas. Kokios tos išvados bebūtų, jos grįstos ankstesnės LRT administracijos darbu. Čia panašiai kaip aš sakyčiau, kad dabartinį Seimą reikia keisti, nes ankstesnis „socdemų“ ir „darbiečių“ Seimas blogai dirbo.
– Tai kuo jūs tai aiškinate? Noru kontroliuoti turinį?
Š. Černiauskas: Galima kelti daug versijų ir klausimų, bet noras keisti LRT valdymo modelį yra akivaizdus. Kai ponas Poderys sako, kad visi pakeitimai įsigaliotų nuo kito Seimo kadencijos pradžios, tai kitas klausimas kyla – kodėl tuomet dabar taip skubama?
– Ar „valstiečiai“, užkūrę visą šį procesą, laimėjo ar pralaimėjo?
Š. Černiauskas: prieš beveik metus buvo atsiradęs jau beveik toks priežodis – „LRT bomba“.
– Net ne priežodis, o elektroninio pašto adresas, kuriuo Ramūnui Karbauskiui buvo siunčiamos mano ir kitų žurnalistų nuotraukos.
Š. Černiauskas: taigi praėjo metai ir matome, kad ta bomba, švelniai tariant, nesprogo. Gali būti, kad po 100 m. archeologai ją atras ir kvies išminuotojus.
– Atsižvelgiant į dabartinį laikotarpį, kuris ateina – treji rinkimai, vėliau nauji Seimo rinkimai. Pone Černiauskai, kaip jums atrodo, ar šiame kontekste Seimas turės politinę valią gilinti konfliktą su LRT?
Š. Černiauskas: iš komunikacijos matome bandymus akcentuoti, kad yra dvi Lietuvos. Ir valdžia save pristato kaip tos mažiau sėkmingos Lietuvos gynėjus, rėmėjus ir prieš pastato tą „elitą“, sėkmingą Lietuvą. Esą su elitu kovoja. Nežinau, ar tas naratyvas jausis LRT, bet bandymas konfrontuoti, bandymas rodyti dvi Lietuvas, manau, tęsis. Psichologinis spaudimas, manau, LRT yra jaučiamas jau seniai ir jis tikrai tęsis.
M. Garbačiauskaitė: jeigu valdantieji tikėjosi, kad mes nuleisime galvas, sudėsime rankas ir lauksime, kada skubos tvarka viskas bus priimta ir be jokių diskusijų įdiegta, tai taip nenutiko. Tai tiesiog atėmė daug mano ir kitų vadovų brangaus laiko, kurį mes galėjome geriau išnaudoti šios organizacijos plėtrai. Nuo pat pradžių sakėme, kad LRT valdysena nėra šventa karvė. Mes deklaruojame skaidrumą ir jo siekiame. Vienintelis dalykas, ko mes prašome – tai diskusijų.