– Situacija su Didžiąja Britanija yra labai neaiški. Scenarijų, kaip gali pasibaigti išstojimo procesas iš ES, yra bent keli ir vienas iš jų – persiderėjimas su ES dėl sąlygų. Ar tai apskritai dar yra įmanoma?
– Manau, kad tai neįmanoma. JK matome politinį chaosą, kuris tik gilėja. Manau, kad ir premjerės pozicijos gerokai susilpnėjo po to, kai ji nusprendė atšaukti balsavimą dėl išėjimo sutarties. Tai dar labiau komplikuoja pačios vyriausybės padėtį ir, be abejo, santykį su mumis, likusiais ES nariais. Todėl, kad mes tikrai nežinome, kuo gali pasibaigti – ar, pavyzdžiui, balsavimu dėl nepasitikėjimo pačia premjere, ar dėl naujos vyriausybės formavimo, ar naujų rinkimų ir pan.
Rimto persiderėjimo tikrai nebus ir visos 27 šalys sutarėme, kad sutarties iš naujo neatversime. Galbūt gali būti kažkokie papildomi paaiškinimai – toks variantas tikrai gali būti kaip priedas prie susitarimo, bet išties dabar visiškai nesvarbu techniniai dalykai. Mes matome politinį chaosą šalyje ir neturime su kuo realiai ir patikimai kalbėtis.
– Europos vadovų taryboje be JK bus kalbama apie 2021–2027 metų ES biudžetą. Lietuva ten dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pinigų turi savo atskirą eilutę, o kitas momentas – išmokos žemdirbiams. Lietuvos žemdirbiai kaip tik žada protestuoti dėl didesnių išmokų. Kiek realu išsiderėti tai, kas reikalinga Lietuvai?
– Deja, vėl negaliu kalbėti apie JK. Nuo to, kaip ji išeis (ar be susitarimo, ar su susitarimu), priklausys ir būsimasis europinis biudžetas. Jeigu išeina su konfliktu ir nemoka suderėtų įmokų, europinis biudžetas mažės mažiausiai 10 procentų visoms šalims. Nuo to ir priklauso, kokį turėsime 7-metį ateities biudžetą apskirtai. Jeigu jis bus didesnis, – viena, jeigu bus mažesnis – net ir tas pasiūlymas, kuris dabar ant stalo ir kuris mūsų netenkina, automatiškai, objektyviai bus dar mažesnis.
– Apie kokį pasiūlymą kalbate konkrečiai?
– Kalbu apie Europos Komisijos pasiūlymą, kuris mūsų ir taip netenkina. Bet jis rėmėsi tuo, kad Didžioji Britanija moka suderėtą išėjimo mokestį. Jeigu to nėra, jeigu įvyksta santykių nutraukimas be susitarimo, daugiametis biudžetas bus dar mažesnis. Arba visoms šalims reikės mokėti didesnius mokesčius, kad būtų užpildyta ta trūkstama dalis.
Lietuvai visada svarbios pagrindinės trys dalys. Struktūriniai, taip vadinami sanglaudos, fondai, siūlomi Lietuvai mažinti net 24 procentais todėl, kad Lietuva viršijo 75 proc. ES išsivystymo vidurkį [kai BVP vienam žmogui siekia iki 75 proc. ES vidurkio – LRT.lt]. Dabar yra 76 proc. – tai labai nedaug, bet automatiškai siūloma mažinti [sanglaudos fondą]. Be jokios abejonės, mes ne vieni, tai ir Estija, ir Rytų Europos valstybės ir daug kitų valstybių patenka į šią situaciją. Siūlysime tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, nes tai yra per staigus pajamų kritimas.
Antras blokas – pasiūlymai žemės ūkiui. Tiesą sakant, mes esame šiek tiek nusivylę, nes 2013 metais suderėtos tiesioginės išmokos iki šios finansinės perspektyvos pabaigos nebus pasiektos. O tai reiškia, kad ES lieka mums skolinga. Faktinė tiesioginės išmokos suma neatitinka dar 2013 metais suderėtų pažadų. Pasiūlymai dėl tiesioginių išmokų visiškai netinkami visoms Baltijos šalims, kaip ir kiti parametrai dėl paramos žemės ūkiui ir kitų fondų mažėjimo. Todėl visiems čia reikės jungtis ir, aišku, mūsų pozicija kaip ir praėjusį kartą, 2013 metais, bus bendra.
Mes visi palaikome mūsų ūkininkų, kurie išreiškia nuomonę, protestus ir aš pirmadienį buvau susitikusi su įvairių žemės ūkio asociacijų atstovais ir sutarėme laikytis vienos pozicijos. Džiaugiuosi, kad mūsų nuomonės sutampa ir realiai Briuselyje jie palaikys mane. Padės man išsakyti šias pastabas.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas – trečias mums jautrus blokas europiniame biudžete. Trečiojoje finansinėje perspektyvoje pirmą kartą gavome atskirą [biudžeto] eilutę (pono Junckerio dėka). Labai džiaugiuosi, kad numatyta gana ženkli suma – netgi didesnė, negu mes gavome šiemet. Bet turinti galvoje įsipareigojimus ir tai, kad mums reikia didesnių lėšų, aišku, prašysime daugiau, tuo labiau, kad gavome rimtą palaikymą iš Europos Parlamento: yra priimta rezoliucija, palaikanti, kad į Lietuvos reikalavimus naujoje finansinėje perspektyvoje būtų atsižvelgta.
Tai tie trys blokai išlieka, bet, kaip minėjau, bendros derybos yra labai apsunkintos. Dabar Briuselyje mes, visos šalys, tik įvardinsime, kas ir kur mums nepatinka, bet, deja, turint galvoje ir artėjančius Europos Parlamento rinkimus, ir sudėtingą situaciją su Jungtinės Karalystės išstojimu, labai didelė tikimybė (sakyčiau, didesnė nei 70 proc.), kad derybos bus tik po naujo parlamento atsiradimo, t. y. 2020-aisiais.
– Kalbant konkrečiai apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, jūs sakėte, EP pritarimas tam yra, bet kiek tas pritarimas turi įtakos galutiniam sprendimui?
– Jis yra rekomendacinio pobūdžio. Ir, be abejo, Lietuvai kaip visada reikės rinktis – kartais šaliai būna taip pasakoma: „Turi paketą, pasakyk, kas tau svarbiau – ar struktūriniai fondai, ar žemės ūkis, ar Ignalina.“ Visoms šalims, ypač donorėms, svarbu, kiek jie duoda. O pati šalis turi apsispręsti dėl savo prioritetų. Todėl galiausiai, kartu su parlamentu ir vyriausybe, ir mes turėsime apsispręsti dėl savo prioritetų. Įtariu, kad tai reikės daryti jau 2020 metais.