Pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ Atliekų surinkimo sistemos Kauno regiono vadovas Rimantas Ignatavičius pasakoja, kad į bendrovės surinkimo punktą kartais nuo karto užsuka gyventojai, norėdami priduoti padangas. Tačiau atvežus padangas tiesiai atliekų tvarkytojui šios paslaugos yra mokamos. Kilogramo kaina – 0,35 eur (be PVM).
„Kai kurie gyventojai nežino, kad senas padangas nemokamai galima palikti ten, kur perka naujas ar jas montuoja“, – kalbėjo pašnekovas.
R. Ignatavičius teigė nuolat primenantis žmonėms, kad padangas taip pat nemokamai galima palikti didelių gabaritų atliekų aikštelėse, kuriomis yra pasirūpinusios savivaldybės.
„Kalbant apie galimybę palikti senas padangas pardavėjams ar padangų montuotojams, iš kurių perka gyventojai naujas, žinoma, gali kilti problemų, jei padangos perkamos nelegaliai ar padėvėtos“, – įspėjo bendrovės atstovas.
Primename, kad padangų negalima mesti ar palikti šalia komunalinių atliekų konteinerių. Už neleistinai išmestas padangas gresia 44 eurų žalos atlyginimas ir bauda nuo 30 iki 60 eurų.
Ragina nepuošti padangomis aplinkos
Kaip jau minėjo pašnekovas, gyventojai, norėdami nemokamai ir neužsitraukdami baudos už netinkamai išmestas senas padangas, turi du pasirinkimus.
Pirma, senas padangas privalo priimti visi padangų pardavėjai, net ir prekybos centrai. Senos padangos priimamos įsigijus naujas, jei jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir atiduodama toks kiekis, koks perkamas. Taip pat palikti nebereikalingas padangas nemokamai galima jas keitusioje serviso įmonėje.
Antra nemokama galimybė – savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikštelės. Šiuo metu Lietuvos regionuose yra apie 100 tokių aikštelių. Kasmet gyventojas gali nemokamai jose palikti 4 arba 5 padangas.
Vis dėlto dalis išradingų automobilių savininkų sugalvoja senas padangas pasilikti ir jas panaudoti savo namų aplinkai puošti: senas padangas naudoja kaip vazonus gėlėms ar bando gaminti krėslus iš jų. Aplinkos ministerija yra įspėjusi gyventojus dėl padangų kenksmingumo ir ragina gyventojus atsisakyti tokių sprendimų.
Vis dar likę daug „šešėlio“
Kaip portalui DELFI komentavo Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė, pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus gamintojai ir importuotojai privalo surinkti ir perdirbti 80 proc. vidaus rinkai pateiktų padangų.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje į rinką patenka apie 25 tūkst. tonų naujų padangų, o sutvarkoma – apie 20 tūkst. tonų.
„Tai – tik oficialūs skaičiai, kurie, ekspertų nuomone, skiriasi nuo realaus Lietuvoje parduodamo padangų skaičiaus. Jei skaičiuotume, kad dar maždaug apie 10 tūkst. tonų padangų į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis ir keletas tūkstančių tonų parduodama nelegaliai, nesutvarkytų padangų kiekis būtų kur kas didesnis“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, tokia situacijas susidariusi dėl, jos nuomone, netinkamo teisinio reglamentavimo ir dėl to, kad ne visi gamintojai ir importuotojai vykdo pareigą pasirūpinti senų padangų surinkimu ir perdirbimu: „Tai reiškia, kad pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai atsiduria nelygiose konkurencinėse sąlygose, nes senų padangų sutvarkymo nefinansuojantys rinkos dalyviai konkuruoja padangas parduodami klientams mažesne kaina“.
Vis dėlto V. Masalienė pažymėjo, kad Lietuvoje yra pakankamai gera infrastruktūra tiek įmonėms, tiek gyventojams priduoti nebereikalingas padangas, tiesiog reikia daugiau sąmoningumo ir naudotis esamomis galimybėmis. Pasak jos, būtina ir toliau šviesti gyventojus apie atliekų tvarkymo taisykles ir jų nesilaikymo žalą.
„Ne vietoje numesta padanga pirmiausia teršia aplinką, o netinkamai tvarkomos padangų atliekos gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Į aplinką patekusios senos padangos suyra tik per 120–140 metų. Yrant padangai susidaro mikrodalelės, kurios yra svetimos mums supančiai aplinkai ir dėl to kenkia dirvožemiui, yra pavojingos laukiniams gyvūnams ir augalams“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
Taip pat, pasak jos, ne ką mažiau kenksmingas ir pasirinkimas padangas deginti: tai darant į aplinką išsiskiria kenksmingųjų medžiagų, jei deginimo procese nenaudojami specialūs filtrai.