Yra toks dalykas kaip patikimas elektros tiekimas. Kasdienybėje tai yra labai aiškiai suvokiamas dalykas – tiesiog nuolatinis ir nenutrūkstamas, 24/7 elektros tiekimas visiems ir kiekvienam iš mūsų namuose, darbe ir visur kitur. Tačiau politikams, bijau, kad tai ne iki galo suvoktas reiškinys, ypač Astravo branduolinės elektrinės (BE) kontekste.
Už patikimą elektros energijos tiekimą atsako perdavimo sistemos operatorius, už tai atsako Energetikos ministerija ir už tai atsako energetikos ministras.
Kai politikai ima dalyti patarimus, kaip reikia pertvarkyti elektros transformatorines, kurias „anti-astravines“ linijas kirpti, o kurias statyti, prisimenu posakį „gerais norais kelias į pragarą grįstas“. Kai energetikoje nesi atsakingas už nieką, gali sau leisti politikuoti. Gali siūlyti sprendimus, kurie skamba politiškai populiariai ir neretai, turiu tą pripažinti, net ir gana logiškai, tačiau realybėje techniškai dėl vienų ar kitų priežasčių negali būti įgyvendinami čia ir dabar. Nes jie prasilenkia su tuo, ką jau įvardinau kaip patikimą elektros energijos tiekimą.
Yra toks įstatymas dėl „Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių“. Įstatymas, kuriam choru pritarė ir opozicija. Šiame įstatyme – juodu ant balto parašyta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės (t. y. Baltarusijos). Tame pačiame įstatyme parašyta, kad tokiam ribojimui galima panaudoti tik su PATIKIMU Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimu suderinamas technines priemones (iki to momento, kol nebūsime sinchronizuoti su europine sistema).
Darome tai, ką mums liepia įstatymas. Ir nedarome to, ką įstatymas draudžia. Kitaip tariant, nedarome ir negalime daryti to, kas gali pakenkti mūsų energetikos sistemos saugumui ir patikimumui.
Savo elektros energijos rinką mes apsaugome, kadangi jau dabar yra patvirtinta nauja prekybos elektra tvarka, kuri numato du pagrindinius dalykus. Nuo Astravo BE technologinių bandymų pradžios į Lietuvos rinką negalės patekti nė vienas kilovatas baltarusiškos elektros. Pralaidumai prekybai bus lygūs nuliui. Beje, dabar Lietuvos, Estijos ir Latvijos perdavimo sistemų operatoriai yra susitarę, kad prekiauti elektra iš trečiųjų šalių galima tik per Lietuvą (!). Pasirūpinome, kad būtų užkirstas kelias ir tokioms piktnaudžiavimo schemoms, kai Astrave pagaminta elektra galėtų patekti į mūsų rinką per Kaliningradą. Kaliningradas galės parduoti mums tik tiek elektros, kiek pats pasigamins, bet nesuvartos.
Dėjome ir toliau dėsime pastangas, kad mūsų strateginis energetinio saugumo tikslas – sinchronizacija su Europos tinklais – iš dešimtmečių svajonės taptų realybe, nes tai yra geriausia apsauga nuo „astraviškos“ elektros.
Per metus sinchronizacijai padėjome tvirtus pamatus. Pirma, turime politinį sutarimą tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos. Antra, užsitikrinome gyvybiškai svarbų Lenkijos palaikymą. Trečia, Europos operatoriai leido išplėsti Europos sinchroninę zoną į Baltijos šalis ir kitų metų pradžioje turėsime išduotas prisijungimo sąlygas. Ketvirta, jau esame pateikę paraišką dėl finansavimo užsitikrinimo. Penkta, mes jau dabar modernizuojame savo elektros sistemą, kad perėjimas iš rusiškos į europietišką sistemą būtų sklandus.
Nebuvo naudinga tiek metų svajoti ir tik kalbėti vietoje to, kad kažką realiai padaryti, jog mūsų elektros energetikos sistema būtų kuo greičiau atjungta nuo rusiškos sistemos ir sinchronizuota su patikima, saugia ir politiniams vėjams nepavaldžia europine elektros sistema.
Nematau tikslo šiandien svarstyti apie tai, kas, kada ir ko būdamas valdžioje nepadarė, kad dabar neturėtume tokių iššūkių kaip Astravo BE. Tačiau neatmesčiau, kad viešojoje erdvėje nuolat iškylanti kritika tam, ką darome energetikoje, skirta vien tam, kad nukreiptų dėmesį nuo tų darbų, kurie buvo apleisti arba daromi, bet taip ir nepadaromi Astravo BE atžvilgiu.
Tada ir nebūtų prasmės kalbėti, kaip kai kas kalba, apie tą artėjantį nemalonų susidūrimą su tikrove.
Energetikoje nėra, kaip toje pasakoje – lydekai paliepus, man panorėjus. Bet neabejoju, kad opozicinė elektros pertvarkos tema viešai bus rutuliojama ir toliau. Nėra ką kritikuoti dėl sinchronizacijos proceso, tačiau visada bus galima politizuoti Astravo temą. Populistine prasme čia yra opozicijai nepralošiamas žaidimas iki rinkimų. Tik nežinau, kam jis naudingas. Valstybei tai tikrai ne.
Ir čia jau dedu tašką.