Pirmininkaudamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos specialiajai sesijai M. Pompeo sakė, kad jo šalies prezidento Donaldo Trumpo pasiektas diplomatinis proveržis su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu atvedė prie galimybės panaikinti branduolinę Pchenjano grėsmę. Tačiau „beprecedentė diplomatinė proga“ gali ir pranykti, jei nebus sankcijų spaudimo, sakė JAV diplomatijos vadovas.
„Kol nebus pasiekta ir visiškai patikrinta galutinė KLDR (Šiaurės Korėjos) denuklearizacija, mūsų oficiali kolektyvinė atsakomybė yra pilnai taikyti visas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Šiaurės Korėjos atžvilgiu“, – tvirtino M. Pompeo.
Jo teigimu, JAV turi įrodymų, kad JT sankcijos, ypač tos, kurios draudžia importuoti į Šiaurės Korėją naftą bei eksportuoti iš jos anglis, yra pažeidinėjamos. M. Pompeo pareikalavo, jog JT narės užtikrintų, kad šių draudimų būtų laikomasi.
„JT Saugumo Tarybos sankcijos privalo būti energingai ir nenutrūkstamai taikomos, kol įgyvendinsime galutinę, išsamiai patikrinamą (Korėjos pusiasalio) denuklearizaciją“, – nurodė JAV diplomatijos vadovas.
Tuo tarpu Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I), kurio šalis yra pagrindinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė, sutiko, kad sankcijos išliktų, tačiau diplomatas siūlė pakoreguoti jas numatančias rezoliucijas, kad paskatintų Pchenjaną siekti denuklearizacijos.
„Kinija mano, kad Saugumo Taryba galėtų apsvarstyti atitinkamu laiku pritaikyti šią nuostatą, kad paskatintų (Šiaurės Korėją) ir kitas suinteresuotas šalis judėti denuklearizacijos link“, – sakė Wang Yi.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad, Maskvos manymu, JT Saugumo Tarybai „labai svarbu“ yra reguliariai diskutuoti, „ar būtų patartina peržiūrėti įvairius apribojimus KLDR, jai siekiant atsisakyti savo branduolinių ginklų“.
Jis pabrėžė, kad derybos yra „dvipusio eismo kelias“, todėl Pchenjano žingsnius laipsniško nusiginklavimo link „turėtų sekti sankcijų švelninimas“.
JT Saugumo Taryba negali tapti „kliūtimi“ dialoge tarp Korėjų, tvirtino S. Lavrovas. Jis siūlė Saugumo Tarybos komitetui, atsakingam už sankcijas Šiaurės Korėjai, apsvarstyti pasiūlymus padaryti išimčių dėl kai kurių draudimų, „kad galėtų vykti Korėjų bendradarbiavimo projektai, dėl kurių susitarė Pchenjanas ir Seulas“.
Rusijos diplomatijos vadovas kritikavo Vakarų šalis už tai, kad jos „užsispyrusios“ atmeta visus teigiamus signalus apie Pchenjano jau žengtus žingsnius. S. Lavrovas pažadėjo išplatinti rezoliucijos projektą, kurį priėmusi JT Saugumo Taryba „išsiųstų aiškų paramos signalą teigiamam impulsui situacijoje Korėjos pusiasalyje“.
Kinija ir Rusija taip pat sakė drauge su Seulu ir Pchenjanu norinčios parengti dokumentą, kuriuo būtų oficialiai paskelbta Korėjos karo pabaiga. Kovos veiksmai tarp JAV vadovaujamų JT pajėgų ir šiaurės korėjiečių bei jų sąjungininkų kinų prieš 65 metus baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi, todėl konfliktas pusiasalyje formaliai tebesitęsia.
D. Trumpo administracija vengia pasirašyti tokią deklaraciją, kol nebus pasiekta reikšmingos pažangos dėl denuklearizacijos, pavyzdžiui, kol Šiaurės Korėja nepateiks išsamios informacijos apie savo branduolinių ir balistinių raketų objektų inventorių. Tarptautiniai inspektoriai vėliau galėtų pasinaudodami šia informacija patvirtinti, kad šalis nusiginklavo.
Trečiadienį su Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministru susitikęs M. Pompeo kitą mėnesį trečiąkart vyks į Pchenjaną, kur tarsis dėl antrojo Kim Jong Uno ir D. Trumpo susitikimo. Pirmosios šių lyderių derybos birželį buvo surengtos Singapūre.
Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi sakė, kad „naujausi teigiami įvykiai (Korėjos) pusiasalyje yra būtent tai, dėl ko Kinija dirbo ištisus metus“.
Jis pabrėžė, kad taikos pusiasalyje esmė yra saugumas, o „tam svarbiausia yra spręsti realias visų šalių saugumo problemas tinkamu ir subalansuotu būdu“.
D. Trumpas, M. Pompeo ir kiti JAV pareigūnai ne kartą skelbė apie pažangą, pasiektą diskusijose dėl denuklearizacijos su Pchenjanu, tačiau iki šiol matyti nedaug to įrodymų.
Nors Šiaurės Korėja nutraukė savo branduolinius ir raketų bandymus bei žengė keletą žingsnių atsisakydama su jais susijusių objektų, šalis ir toliau kuria raketas ir viešai dar nepademonstravo, kad nutraukė savo branduolinių ginklų vystymą.