Po gegužės 8 ir gegužės 10 dieną vykusių pusfinalių gražiausios dainos lemiamam mūšiui susitinka gegužės 12 dieną. Po praeitų metų politinėmis prasmėmis įkrautų pasirodymų Ukrainoje šį kartą, kaip ir turėtų būti, didžiausias dėmesys vėl bus skiriamas muzikai.
Nepaisant to, politikos analitikams bus apie ką kalbėti – pradedant dainomis apie pabėgėlių krizę, #MeToo skandalus ir terorizmą bei baigiant kontraversijomis dėl Estijos atstovės aukštųjų technologijų suknelės bei lyderės pozicijas užleidžiančios anglų kalbos.
Tikrai ne visi metai pasitaiko tokie politiškai aktyvūs kokie buvo 2017-ieji, kai Rusijai teko susitaikyti su tuo, jog iš konkurso pašalinama dainininkė Julija Samoilova, prieš tai koncertavusi okupuotame Kryme. Ukrainoje konkursas surengtas po pergalės 2016 metais, kai geriausia daina išrinkta daina „1944“ apie Krymo totorių trėmimus.
Konkursas iš Kijevo į Lisaboną persikėlė po Salvadoro Sobralio kūrinio „Amar Pelos Dois“ – melancholiško džiazo valso apie sudaužytą širdį – pergalės. Šis triumfas yra akivaizdus įrodymas, kad „Eurovizijos“ dainų konkurse pagaliau ir vėl svarbiausia tapo muzika.
„Portugalijos atstovų pasirodymai visada buvo labiausiai politiniai per visą „Eurovizijos“ istoriją. Pradedant kai kuriomis dainomis, kur buvo kritikuojami 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečio diktatoriai, ir baigiant kūriniu, kuris interpretuotas kaip Gvazdikų revoliucijos ženklas. Bet viskas būdavo susiję su Portugalijos vidaus politikos problemomis, tad man atrodo gana ironiška, jog pačios Portugalijos rengiama „Eurovizija“ bus tokia apolitiška, – sako Vienos universiteto akademikas Deanas Vuletičius, knygos „Postwar Europe and the Eurovision Song Contest“ autorius.
Nepaisant to, juk nėra taip, kad dainos konkursas šiais metais vyksta kažkokiame vakuume: tikrai ne vienoje dainoje galima išgirsti ryškių politinių motyvų. Štai kad ir viena iš dainų favoričių – Izraelio deleguotas kūrinys „Toy“, kurį atlieka Netta Barzilai. Dainoje yra eilutės „Wonder Woman don’t you ever forget / You’re divine and he’s about to regret” ir “I’m not your toy (Not your toy) / You stupid boy (Stupid boy)“ (liet. Nuostabi moterie, nė akimirkai nepamiršk/ esi dieviška, o jis dar labai pasigailės“ ir „Nesu tavo žaisliukas (ne tavo žaisliukas)/o tu kvailys (kvailys)“. Apie vištos kudakavimą primenančius motyvus ir kitas dainos keistenybes nekalbėsime.
„Tai daina apie moters stiprybę. Beprotiškai didžiuojuosi ją dainuodama, nes puikiai žinau, kiek merginų ir moterų jaučia visuomenės spaudimą“, – žurnalistams kalbėjo N. Barzilai.
Kaip rašo „Eurovizijai“ skirtas tinklaraštis „Wiwibloggs“, dainos autorius Doronas Medalie per interviu Izraelio radijui sakė, kad ši daina glaudžiai susijusi su #MeToo judėjimu. Dar stipresnį palaikymą judėjimui išreiškė ir Portugalijos nacionalinio transliuotojo sprendimas šiais metais konkursui rinktis tik moterų vedėjų paslaugas.
Prancūzijos konkursinė daina „Mercy“, kurią atlieka duetas „Madame Monsieur“, kalba apie pabėgėlių krizę. Kūrinys pasakoja apie humanitarinės pagalbos laive „Aquarius“, priklausantį nevyriausybinei organizacijai „SOS Méditerranée“, pasaulį išvydusį kūdikį, vardu Mercy. Vaizdo medžiagoje rodomi prie Europos lankytinų objektų stovintys žmonės su gelbėjimo liemenėmis ir šildančiais skubios pagalbos apklotais.
Malta pasirinko panašų kelią. Konkrečią žinutę į „Eurovizijos“ dainų konkursą Lisabonoje atvežė ir daugiau šalių.
„Italijos 2018 metų eurovizinė daina yra apie karus ir terorizmą, tų pačių temų galima rasti ir Danijos pasirodyme, neatsilieka ir islandai, šveicarai. Visos šios šalys pasisako prieš karinius konfliktus. Štai danų daina apie būtinybę konfliktus spręsti taikiai, ją įkvėpė viena legenda apie vikingus, legenda apie Magnusą Erlendssoną. Ko jau ko, bet apie XII amžiaus Orknio valdovą žiūrėdami „X faktorių“ tikrai nesužinotumėte“, – komentuoja D. Vuletičius.
Kalbant apie Airiją, taip pat neapsieisime be kontraversijų. Ar žinojote, kad daina, kurią atlieka Ryanas O’Shaughnessy‘is, buvo sukurta per dvi specialias „Eurovizijos“ dainų kūrybos stovyklas? Nors šaliai ir priklauso daugiausiai pergalių iškovojusios šalies rekordas, tikimybė, kad šių metų kūrinys pelnys šlovę, tesiekia 1 iš 200.
Lisabonoje varžosi 43 valstybės – būtent toks rekordinis dalyvių skaičius buvo fiksuojamas 2008 ir 2011 metais. Iš jų 26 susitinka finale: šiais metais dainos konkursą organizuojanti Portugalija, didžiosios penkios šalys, daugiausia finansiškai prisidedančios prie Europos transliuotojų sąjungos veiklos, ir 20 pusfinalių nugalėtojų. Lažybininkai sako, kad potencialių nugalėtojų trejetą sudaro Izraelis, Bulgarija ir Čekija.
Neblogai vertinami ir Belgijos atstovės šansai. Belgai nebūtų belgai: jie į „Eurovizijos“ dainų konkursą siunčia tiek prancūzų, tiek flamandų kalbų transliuotojų pasirinkimus. Šiais metais tokia garbė teko valstybiniam transliuotojui flamandų kalba VRT, kuris į „Eurovizijos“ dainų konkursą Barselonoje delegavo dainininkę Sennek ir jos dainą „A Matter of Time“. Dainininkė dirbo tokiuose projektuose kaip 50-osios Jameso Bondo frančizės metinėms skirtas „007 in Concert“, tad nieko keisto, jog klausant jo atliekamos eurovizinės dainos neapleidžia jausmas, kad visa tai jums kažką primena.
Norisi daugiau politinių interpretacijų? Štai prašom: Vengrija. Kaip Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas savo politinėmis iniciatyvomis Briuselyje dažnai sulaukia itin priešiškos reakcijos, taip ir šalies atstovai „Eurovizijoje“ neketina nė prie nieko taikytis. Šalis į konkursą atsiuntė metalo grupę. Grupė AWS, kuri save apibūdina kaip „turinčią ką pasakyti modernią metalo grupę“, atlieka dainą „Viszlát nyár“, įkvėptą dainininko tėvo mirties. Vengrų kalba atliekamoje dainoje pasakojama apie mirštančio žmogaus vidinę kovą ir mintis.
Estija daugiausia dėmesio sulaukia dėl atlikėjos suknelės. Ne, ji neturi nieko panašaus su 2014 metų Lenkijos pieno mergaičių apranga. Juk kalbame apie Estiją: blockchain ir elektroninių paslaugų lopšį. Estės Elinos Nayachevos pasirodymo vinis – projekcijomis ir lazeriais marginta skaitmeninė suknelė. Suskaičiuota, kad visos tos elektronikos nugabenimas ir įgyvendinimas Lisabonoje estams kainavo 65 tūkst. eurų.
Šalies „Eurovizijos“ komanda su prašymu finansuoti projektą kreipėsi į Estijos valdžią, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Galiausiai pinigų parūpino privačių bendrovių konsorciumas. Tenka pripažinti, kad suknelė visgi ne visų skoniui. „Didžiulė suknelė, o atrodo, kad ji virš jos vemia“, – estės aprangą komentuoja vienas „Eurovizijos“ mėgėjas iš Didžiosios Britanijos Andrew Latto.
Ir pabaigai – apie blėstančią anglų kalbos šlovę. Vykstant diskusijoms, koks toliau bus anglų kalbos vaidmuo institucijose pasibaigus „Brexit“, šiais metais „Eurovizija“ kaip niekada atsigręžusi į valstybines kalbas, o ne visų žinomą pasaulinę lingua franca. Praeitų metų daina nugalėtoja buvo atlikta portugališkai. Šiais metais net 13 dainų parašytos ne anglų kalba (palyginimui: 2017 metais tokių buvo vos keturios).