Šiuo sprendimu Lietuva ignoravo JAV perspėjimus ir pademonstravo solidarumą su didžiosiomis Europos Sąjungos (ES) šalimis.
Rezoliucija buvo priimta už ją balsavus 128 Jungtinių Tautų narėms, prieš buvo devynios šalys, dar 35 valstybės susilaikė.
Šį sprendimą pakomentavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas teigė, kad „Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, jog Jeruzalės klausimas gali būti išspręstas tik derybų keliu“. Jo komentarą perdavė prezidentės atstovė spaudai.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nusprendė nekomentuoti balsavimo motyvų, BNS nurodė jo atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
D. Trumpas prieš balsavimą pagrasino nutraukti finansavimą šalims, kurios balsuos už rezoliuciją, smerkiančią jo sprendimą. Rezoliucija „patvirtina, kad bet kokie sprendimai ar veiksmai, kuriais siekta pakeisti Šventojo Jeruzalės miesto pobūdį, statusą ar demografinę kompoziciją, neturi jokio teisinio efekto“.
Lietuva balsavo solidariai su dauguma ES šalių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Britaniją, tačiau ES konsensuso nebuvo. Latvija, Lenkija, Čekija, Kroatija ir Rumunija atsižvelgė į JAV sprendimą ir susilaikė. Ukraina balsavime nepasirodė.
Toks Lietuvos balsavimas neatitinka ligšiolinės praktikos – iki šiol šalis buvo viena didžiausių Izraelio diplomatinių rėmėjų ES, daugiausia dėl Lietuvos žydų istorijos ir siekio gauti JAV palankumą.
Daugelis kitų Europos šalių Izraelio atžvilgiu nusistačiusios griežčiau dėl nausėdijų plėtros okupuotame Vakarų krante.
Jungtinių Valstijų prezidentas Jeruzalę Izraelio sostine nusprendė pripažinti gruodžio pradžioje.
Izraelis Jeruzalę laiko nedaloma savo sostine, tuo tarpu palestiniečiai rytinę miesto dalį laiko savo būsimos valstybės sostine. Rytų Jeruzalę Izraelis okupavo per 1967 metais vykusį karą.