Pirmąja didele E. Macrono nesėkme reikėtų vadinti šią savaitę įvykusį vieno iš Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vadų atsistatydinimą po gana aršaus susikirtimo su šalies prezidentu dėl gynybos išlaidų ribojimo. Toks nusišalinimas nuo pareigų – precedento neturintis įvykis.
Remiantis vieno generolo žodžiais, dėl to kaltas E. Macrono demonstruojamas „nebrandus autoritarizmas“.
Vienoje iš nuotraukų, padarytų, kai pastarąjį kartą vilkėjo karinę uniformą, E. Macronas tarsi koks superherojus iš sraigtasparnio leidžiasi ant atominio povandeninio laivo. Šįkart, deja, teko prisėsti prie gana skurdaus ekonomikos pyrago ir drąsuolio įvaizdis mažai tepadėjo.
39-erių metų Prancūzijos vadovas kartą yra pareiškęs, kad prezidentas turi būti plačių pažiūrų ir galingų užmojų – kaip Jupiteris – vyriausiasis dievas romėnų mitologijoje. Dabar gi, anot kritikų, E. Macronas yra priverstas nusileisi ant žemės ir pažvelgti į neišsyk perprantamą Prancūzijos ekonomikos realybę.
Su Prancūzijos karinių pajėgų vadu įvykęs susikirtimas kilo dėl E. Macrono bandymo sutrikdyti labai sudėtingą balansą. Prezidentas nori, kad būtų gerokai apkarpyti mokesčiai ir visuomenei tenkančios išlaidos, bet kalba ir apie mažinti biudžeto deficitą įpareigojančias ES taisykles, kurių, jo įsitikinimu, privalu laikytis.
Nepaisant pelnyto tarptautinio pripažinimo ir jo šalininkų daugumos parlamente, darosi akivaizdu, kad siekiant esminės transformacijos, kurią žadėjo Prancūzijos piliečiams, lengva tikrai nebus.
Centristas E. Macronas į valdžią iškilo ne tik dėl to, kad kalbėjo apie politines permainas, bet ir dėl pažadų sumažinti įvairiausius mokesčius. Daugelis mokesčių, kuriuos E. Macronas žadėjo apkarpyti, tenka turtingiesiems. Tai, pavyzdžiui, palyginti didelio turto savininkams arba įmonėms taikomi mokesčiai. Dabartinis prezidentas buvo įsitikinęs, kad sumažinus pastaruosius, pavyks padidinti konkurencingumą ir sukurti daugiau darbo vietų. Šią savaitę atliktas tyrimas įrodė, kad tokios priemonės veikiausiai būtų palankios 10 proc. turtingiausių Prancūzijos gyventojų.
E. Macronas nepamiršo ir mažesnes pajamas gaunančių piliečių. Galima prisiminti kad ir vieną iš pagrindinių jo pažadų sumažinti su būstu susijusius mokesčius net 80 proc. šalies gyventojų.
Kai Prancūzijos ministras pirmininkas Edouardas Philippe‘as kiek anksčiau pristatė vyriausybės sudarytą planą, paaiškėjo, kad Prancūzija yra tiek įsiskolinusi, jog žadėtąjį mokesčių karpymą neišvengiama reikia atidėti iki geresnių laikų. Kadangi E. Macronas nori, kad Prancūzija bent kartą per dešimtį metų pademonstruotų, jog geba laikytis su biudžeto deficito mažinimu susijusių ES taisyklių, akivaizdu, kad teks susiveržti diržus.
Dėl sulaužytų pažadų sumažinti mokesčius, žinoma, kilo pasipiktinimas. Tokią reakciją E. Macronas turėjo numatyti. Juk pats ėjo buvusio prezidento Francois Hollande‘o patarėjo pareigas, taigi, puikiai žino, kaip lengvai galima užsitraukti neprielankumą dėl su mokesčiais susijusios painiavos.
E. Macronas nori būti vertinamas kaip staigiai į kritiką reaguojantis politikas, todėl padarė tiesiog kardinalų posūkį: pareiškė, kad mokesčių mažinimas bus pradėtas vykdyti nuo kitų metų.
Kadangi automatiškai iškilo klausimas, kaip tuos mokesčius kompensuoti, vyriausybei teko operatyviai nuspręsti, kokias išlaidas būtų galima sumažinti. Tada ir buvo užsipultos nieko neįtariančios ministerijos.
Prieštaringai vertinamas karinių pajėgų išlaidų apkarpymas – tėra vienas pavyzdys. Šis faktas ypač stebėtinas dėl to, kad ilgą laiką E. Macronas žadėjo pasirūpinti gynybai skiriamų lėšų didinimu.
Visą informaciją apie išlaidų apkarpymą ketinama pateikti rudenį. Dabar gi pamažu aiškėja E. Macrono pasiūlymu dėl darbo įstatymų sušvelninimo pagrįstas planas. Ketinimas įteisinti lengviau nusisamdyti ir paprasčiau atleisti darbuotojus leidžiančius įstatymus taip pat gali sukelti daug ginčų ir paskatinti žmones išeiti į gatves.
Iššūkį E. Macronui kelia ne vien biudžeto subalansavimo reikalai. Po mikroskopu atsidūrė ir jam būdingas vadovavimo stilius. Jupiterio analogijos realizavimas kelia šiokį tokį nerimą.
Nors palankumo E. Macronui koeficientas išlieka pakankamai aukštas (54 proc.), šį mėnesį paskelbta BVA apklausa rodo penkių procentų kritimą. Neigiamai E. Macroną vertinantys respondentai apibūdino prezidentą kaip arogantišką, autoritarišką, darbininkų klasę ignoruojančią ir pernelyg daug dėmesio savo paties įvaizdžiui skiriančią asmenybę.
Reikia manyti, kad šiuo metu E. Macronas nori atsikratyti klijuojamos Jupiterio etiketės: šią savaitę jis netikėtai aplankė partijai „Respublika, pirmyn“ priklausančius parlamentarus ir patikino juos, kad neketina Jupiterio stiliumi iš viršaus nuleidinėti nurodymų.
„Laukia sudėtingos derybos. Kalbėsimės apie biudžetą, apie žmones. Turėsime susitarti, kurį iš dviejų sprendimų priimti, ir pasirinkti mažesnę blogybę“, – pridūrė E. Macronas.