D. Leinartė. Patriarchaliniai stereotipai – smurto prieš moteris priežastis

Patriarchaliniai stereotipai yra esminė smurto prieš moteris priežastis. Neatsitiktinai JT CEDAW Konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m., smurto ir stereotipų mažinimo ir naikinimo klausimams skirtas bendras straipsnis.

Neigiamos normos, skatinančios smurtą ir diskriminaciją, egzistuoja visose kultūrose. Todėl pats pažangiausias atskiras įstatymas nėra pajėgus sustabdyti smurtą, nes jis negali pakeisti smurtą skatinančių priežasčių. Tam reikalingas holistinis požiūris. Stambulo konvencija jį ir siūlo.

Šių metų kovo mėnesį Lenkijos politikas ir šios šalies atstovas Europos parlamente, plenariniame posėdyje iš tribūnos pareiškė, kad moterų atlyginimai Europoje privalo būti mažesni, nes jos yra silpnesnės ir mažiau protingos nei vyrai. Žinoma, šio politiko pasisakymą galime paaiškinti jo asmeniniu radikalizmu, kuris neturi nieko bendra ir negali būti tapatinamas su likusia Lenkijos visuomene. Tačiau taip nėra. Januszas Korwinas yra Europos parlamento narys, jis atstovauja vieną didžiausių Europos valstybių ir neabejotinai turi politinį dalies lenkų visuomenės palaikymą.

Šio politiko pasisakymas atskleidžia tam tikras kultūrines normas ir patriarchalinius stereotipinius įvaizdžius apie moteris ir jų vaidmenis Europos visuomenėse. Kitaip tariant, lenkų politiko kalba Europos parlamente puikiai iliustruoja esminį Stambulo konvencijos principą, kad smurtas prieš moteris yra moterų diskriminacijos ir jų nelygiaverčio traktavimo su vyrais pasekmė. Juk išties, visuomenėse, kuriose gajus požiūris į moterį kaip tradiciškai mažiau uždirbančią, silpną ir mažiau protingą, daug lengviau smurtauti nei prieš fiziškai didelį ir finansiškai stiprų vyrą. Lenkų parlamentaras ir panašiai galvojantys visuomenės nariai – ir vyrai, ir moterys – įkūnija tam tikras mąstymo tradicijas, kurios būdingos būtent jų kultūrinei aplinkai.

Rekomendacijose Lietuvai buvo rašoma, kad „šalyje gajus stereotipinis patriarchalinis požiūris į moteris šeimoje ir visuomenėje, kuris atsispindi neseniai priimtoje Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje, žiniasklaidoje, mokomuosiuose vadovėliuose bei medžiagoje. Komitetas rekomendavo vykdyti šviečiamąsias ir edukacines kampanijas, mokymus bei konsultacines programas, kurios skatintų stereotipų apie moterų ir vyrų vaidmenis naikinimą.“

Dalia Leinartė

Šiuo atveju svarbus kitas Stambulo konvencijos principas, teigiantis, kad vyrų ir moterų elgesį ir jiems būdingus lyčių vaidmenis nulemia tam tikra socialinė aplinka. Kitaip tariant, moterų ir vyrų vaidmenys ir siektini idealai yra formuojami vyraujančių kultūrinių normų, šeimos tradicijų, švietimo sistemos, žiniasklaidos.
Stambulo konvencijoje tai apibrėžta trečiame straipsnyje, teigiančiame: „lytis – tai socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams.“

Logiškas ir primygtinis Stambulo konvencijos raginimas, kad patriarchaliniai lyčių vaidmenys turi būti pakeisti, nes neigiami stereotipai konstruojami, įtvirtinami ir vėl atkartojami iš kartos į kartą, nėra naujas. Lyčių lygybę ir moterų teises reglamentuojantys tarptautiniai ir regioniniai dokumentai vadovaujasi tomis pačiomis rekomendacijomis ir Lietuva įsipareigojo jas vykdyti visų pirma 1995 m., ratifikavusi Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW).

2014 m. Lietuva JT CEDAW komitetui, kuris stebi Konvencijos įgyvendinimą ją ratifikavusiose šalyse, teikė Penktą periodinę ataskaitą. Po taip vadinamo konstruktyvaus dialogo su Komiteto ekspertais, Lietuvos vyriausybei buvo nurodyti esminiai trūkumai, įgyvendinant lyčių lygybę ir užtikrinant moterų teises. CEDAW rekomendacijose teigiama, kad Lietuvos visuomenėje įsišakniję neigiami lyčių stereotipai, ypač mokymo priemonėse ir vadovėliuose. CEDAW komitetas taip pat pabrėžė, kad visuomenėje gyvi patriarchaliniai vyro ir moters vaidmenys šeimoje, kuriuos nuolat atgamina žiniasklaida. Komiteto nuomone, tai lemia blogesnę moterų padėtį darbo rinkoje, mažą jų procentą aukštuose akademiniuose postuose. Tapačios rekomendacijos dėl stereotipinių lyčių vaidmenų ir jų neigiamos įtakos Lietuvai buvo teikiamos 2008 m. ir 2004 m. 2008 m. Rekomendacijose buvo rašoma, kad „šalyje gajus stereotipinis patriarchalinis požiūris į moteris šeimoje ir visuomenėje, kuris atsispindi neseniai priimtoje Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje, žiniasklaidoje, mokomuosiuose vadovėliuose bei medžiagoje. Komitetas rekomendavo vykdyti šviečiamąsias ir edukacines kampanijas, mokymus bei konsultacines programas, kurios skatintų stereotipų apie moterų ir vyrų vaidmenis naikinimą.“

Stambulo konvencijos terminai yra tapatūs ir Europos sąjungos dokumentams. Lietuva įsipareigojo vykdyti Europos sąjungos Tarybos parengtą „Europos Lyčių lygybės paktą (2011-2020 m.)“, kuris taip pat ragina „pašalinti šalis nares lyčių stereotipus visais švietimo ir mokymo lygiais“.

Apie socialiai konstruojamus lyčių vaidmenis ir tradicinius stereotipus kalba dar vienas svarbus 2008 m. Europos sąjungos Tarybos dokumentas, tiesiogiai skirtas pakeisti arba išnaikinti neigiamaus lyčių stereotipus. Dokumente teigiama, kad „siekiant panaikinti vyrų ir moterų nelygybę ir pagerinti moterų padėtį visose srityse, turi būti sutelktas dėmesys stereotipams, kurie formuoja mergaičių ir berniukų tapatybes ir toliau atgamina patriarchalinius lyčių vaidmenis.“

Dalies Lietuvos visuomenės priešpriešos taip pat sulaukė Stambulo konvencijos nuostatos dėl daugialypės diskriminacijos, kurios skatina imtis priemonių išgyvendinti smurtą seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindu.

Šie du nediskriminavimo pagrindai yra įtvirtinti CEDAW konvencijos Bendrojoje rekomendacijoje Nr. 28. Rekomendacija buvo priimta 2010 m. ir yra neatsiejama konvencijos dalis. 2014 m. CEDAW komiteto rekomendacijose Lietuvai pažymima, kad Lietuva „nepakankamai apsaugo moteris ir mergaites daugialypės diskriminacijos, įskaitant seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindu.“ Svarbiame Europos Komisijos dokumente „Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas 2016-2020 m.“ taip pat teigiama, kad moterų nelygybės aiškiai matomos įvairialypės diskriminacijos, taip pat seksualinės orientacijos, atvejais.

Atidžiau paanalizavus Stambulo konvenciją anglų kalba ir ją palyginus su lietuvišku vertimu aiškėja, kad nuo Konvencijos pasirašymo dienos (2013 m.) iki šių metų pradžios, kai buvo patvirtintas naujas Konvencijos vertimas į lietuvių kalbą, vadovavomės nekorektiškai išverstu Stambulo konvencijos terminu „lytis“. Pirmame lietuviškame vertime įvedamas jokioje akademinėje ir teisinėje literatūroje nenaudojamas darinys „socialinė lytis“. Stambulo konvencijos tekste tokio termino nėra. Joje kalbama apie „socialiai konstruojamus lyčių vaidmenis“ arba „socialiai susiformavusius vaidmenis, elgseną, bruožus, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams.“ Naujame (2017 m.) Konvencijos vertime į lietuvių kalbą klaidingas terminas („socialinė lytis“) paliktas ketvirto straipsnio trečiame paragrafe „Pagrindinės teisės, lygybė ir nediskriminavimas“.

JT CEDAW konvencija siekia užtikrinti lyčių lygybę visose srityse, viešajame gyvenime ir šeimoje, nes tai yra svarbi prielaida, formuojant aplinką be smurto. Tačiau Lietuvos įstatymai imperatyviai neužtikrina šios nuostatos ir netgi jai prieštarauja. Du pagrindiniai šalies įstatymai, skirti užtikrinti lyčių lygybės įgyvendinimą: „Vyrų ir moterų lygių galimybių“ ir „Lygių galimybių“ teigia, kad „šių įstatymų nuostatos netaikomos šeimos ir privataus gyvenimo srityse“. Tad kaip įmanoma formuoti žmogaus teisėmis paremtus vyrų ir moterų santykius, jei įstatymai netaiko lyčių lygybės principo šeimos gyvenime.

Lietuviai yra vieni labiausiai emigruojantys ES gyventojai. Įdomu tai, kad net menkesnį išsilavinimą turintys ekonominiai emigrantai renkasi turtingas, bet moterų teises ir lyčių lygybę gerbiančias šalis kaip Anglija, Airija, Ispanija ar Norvegija. Kažkodėl jie nekeliauja į vieną turtingiausių pasaulio šalių Katarą, kurio 90 proc. gyventojų sudaro iš svetur atkeliavę darbo ieškantys žmonės. Tad kodėl emigruojame tik į žmogaus teises gerbiančias valstybes, bet nenorime aktyviau jų įgyvendinti savo pačių šalyje?