„1. Mano mokykloje VISI mokiniai laiko valstybinį lietuvių kalbos egzaminą (galvokite: pasiruošimas – rezultatų svarba – (ne)įstojimas – atsakomybė. Dailės egzamino nelaiko niekas).“
Gimnazijoje, kurioje dirbau dailės mokytoja, kiekvienais metais dailės egzaminą laikydavo 10-20 žmonių. Šiandien dalis jų yra baigę Vilniaus dailės akademiją, VDU menotyrą ir sėkmingai savo vietą gyvenime radę per dailę.
„2. Kalbinis raštingumas – švietimo prioritetas (primenu, prioritetas yra ko nors pirmumas. Apie prioritetą dailės ugdymui kažkaip negirdėjau).“
Kūrybiškumas šiais laikais ypač profesiniame gyvenime REALIAI yra ne mažiau vertingas nei kalbinis raštingumas. Geras estetikos suvokimas, kuris, beje, yra ugdomas, irgi niekam nesutrukdė, nes jis apima netgi ir tokius elementarius dalykus, kaip, pavyzdžiui, sienų spalvos suderinimas su kilimo spalva.
„3. Kalbos kultūra, beje, kaip ir visa kultūra, išgyvena laiką, kurį galiu apibūdinti „bus gerai bet kaip“ (ir čia į lituanistą gręžiamasi pirmiausiai: „Mokykit“, „darykit“, „kelkit“, „motyvuokit“. Bet jis nėra visagalis, akivaizdi tiesa – kultūros pajautą vaikas pirmiausia atsineša iš šeimos, deja...).“
Eeee... Apie ką mes čia? Čia argumentas, kuo lietuvių kalba yra svarbesnė už dailę, ar tiesiog atjautos ieškojimas skaitytojo asmenyje?
„4. Lituanistas, kuris dirba kokybiškai, turi labai daug skaityti (tai yra didelis džiaugsmas, bet jis reikalauja laiko). Lituanistas, kuris dirba kokybiškai, ruošiasi kiekvienai pamokai (kartais pusę nakties). Žinia, ne visų dalykų mokytojams reikia ruoštis pamokai.“
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dailės mokytojas praleidžia nė kiek ne mažiau laiko, ruošdamasis pamokoms: dailės istorija yra labai plati, norint ją įdomiai perteikti, tenka gerai išmanyti ir bendrąją istoriją – ne tik dailės. Praktinių užduočių, įvairių technikų išmanymas ir sumanymas irgi neatsiranda besapnuojant.
„5. Nemažai mokytojų taiso daug darbų. Lituanistui, ypač dirbančiam su gimnazistais, tai sunkus (pažiūrėkit vertinimo kriterijus, kam įdomu), itin daug laiko atimantis darbas (kiek laiko darbus taiso dailės mokytojai?);“
Kaip jums atrodo, ką veikia dailės ir technologijų mokytojai per metines šventes, olimpiadas, mokyklos šventes ir renginius? Parodos, scenos ir kitų erdvių dekoracijos, vardiniai kvietimai, atvirukai, mokyklos garbės knygų apipavidalinimas ir t.t. atsiranda savaime? Kai vyksta pasiruošimas tokiems renginiams , dailės ir technologijų mokytojai dirba po 2 pamainas: pamokos, po to darbas ruošiantis renginiams. Namo, būdavo, grįžtam ir 20, ir 21 val.
„6. Na, ir grįžkim prie mano 23 rašinių. Vieno darbo apimtis vidutiniškai yra apie 600 žodžių. Tokį dvyliktoko darbą taisau pusvalandį. Vadinasi, šį savaitgalį sėdėsiu mažiausiai 11 valandų prie dvyliktokų darbų. Kiti darbai palauks.“
Na, bet Jūs juk žinojote, kad teks taisyti rašinius? Lygiai taip pat, kaip ir aš žinojau, kad ne visi vyresnėse klasėse norės ir gebės piešti. Dalis mieliau rinksis referatų rašymą. Kuriuos aš, kaip bebūtų keista, skaitydavau, įvertindavau ir aptardavau su mokiniu. Bet jums už sąsiuvinių taisymą yra mokama, o man už referatų įvertinimą – ne.
„7. Tai atsimerkit, miela ministre, meskit šalin tą tuščią viešąją retoriką ir vadinkit daiktus tikraisiais vardais – dailės pamokos mažiau svarbios nei lietuvių kalbos.“
Tiesiog puiku. Gal apskritai mokyklose palikime tik lietuvių k. ir matematiką? O viso kito tie vaikai išmoks patys, gyvenimo eigoje?
„Šiomis mintimis dalijosi lietuvių kalbos mokytoja, kuri patenkinta savo pasirinkimu būti mokytoja – tai išties prasmingas darbas, ir nesvarbu – lietuvių kalbos ar dailės.“
Na, gerbiamoji, Jūs pati sau prieštaraujate. Jei dailės pamokos yra mažiau svarbu nei lietuvių k., tai ir dailės mokytojo darbas yra mažiau svarbesnis nei lituanisto, jei mąstysim logiškai.
Aš, beje, esu buvusi dailės mokytoja. Atėjus tam tikram laikui supratau, kad išaugau mokytojo profesiją. Išdrįsau žengti į visai kitą sritį, įgyti antrą specialybę ir sėkmingai save realizuoti. Tarp kitko, net ir naujajame darbe dailės išmanymas man suteikia kur kas didesnę naudą ir praktinį pritaikymą nei lietuvių kalbos žinios.
Todėl norėčiau Jums palinkėti nenuvertinti savo kolegų ir jų darbo, net jei tie 23 sąsiuviniai Jums ir atima gyvenimo džiaugsmą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mokykla“ ir išreikškite savo nuomonę!