Kai pamatau nelaimingą ir liūdną kliento veidą, jau iš tolo bylojantį apie sunkią dieną ir visą susikaupusį stresą, džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad jis pasiryžo ir atėjo iki sporto klubo. Nuo tos akimirkos prasideda mano darbas – padėti įveikti streso padarinius.
Vieniems tenka skirti raumenis atpalaiduojančią treniruotę, tempimo bei kvėpavimo pratimus (tai nėra varginanti treniruotė, po kurios jautiesi dar labiau nukankintas, tiesiog nuimama viso kūno įtampa ir daugiau dėmesio skiriama centrinei kūno ašiai – pilvo ir nugaros raumenims), o kitiems, priešingai, reikia geros iškrovos, kai pradedama nuo lengvo apšilimo ir žiūrima, kaip į tai reaguoja širdies veikla, vėliau palengva krūvis didėja, ir reikalauja žmogaus susikaupimo bei koncentracijos. Tai padeda nukreipti mintis nuo dienos rūpesčių, o galiausiai prakaito lašai juos visiškai nuplauna.
Toks įtraukimas į fizinę veiklą nutolina mintis apie sunkią dieną darbe ar kitoje kasdienėje veikloje. Kai susikoncentruoji į judesių atlikimą, smegenys tarsi apsivalo, atsipalaiduoja. Tad kaip matote, stresą galima „išsportuoti”. Didelę įtampą bei stresą patiriantiems žmonėms aktyvi veikla būtina lyg oras. Būtent sportas gali padėti bent laikinai pamiršti rūpesčius.
Rytą pradėję aktyviai pasikrausite energijos visai dienai. Tačiau nepersistenkite, nes vėliau nuovargis gali jaustis visą dieną. Po rytinės mankštos suaktyvės kraujotaka, bus išjudinta medžiagų apykaita, kuri dienos eigoje sudegins daugiau kalorijų. Negana to, po jos per dieną maisto suvartojama mažiau, nes į organizmą išsiskiria laimės hormonai, padedantys išvengi persivalgymo. Taip prasidėjusi diena tikrai bus kitokia, džiugesnė, (didžiuositės savimi ir geriau išlaikysite dienos discipliną), nei mieguista teleportacija iš patalo tiesiai į darbą.
Jei tik turite galimybę, per pietų pertrauką taip pat pajudėkite – valanda sporto salėje arba žvalus pasivaikščiojimas bus puiki įkrova, pamatysite, kaip į darbą grįšite su nauja energija. Moksliškai įrodyta, kad fizinė veikla gerina darbo kokybę bei skatina kūrybinį mąstymą.
Ir vakare, po darbo nesivežkite įtampos namo, jei diena buvo sunki, „ištreniruokite” ją lauk, tegul diena baigiasi optimistiškai.
Jūs turbūt žinote, kad sportuojant organizme aktyviai gaminasi endorfinai, o jie tituluojami geros nuotaikos hormonais. Šiems laimės hormonams gamintis pakanka ir gero pasivaikščiojimo gryname ore, judrių žaidimų su vaikais ir kito fizinio krūvio. Endorfinai padeda neutralizuoti per dieną sukauptą adrenaliną ir noradrenaliną.
Tie laimės hormonai daro mus ne tik laimingesniais, bet ir gražesniais. O nuolat sportuojantiems žmonėms kur kas lengviau tampa išgyventi stresines situacijas, deja, fizinio krūvio vengiantiems tokie susidūrimai gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų. Juk ne veltui sakoma, kad visos ligos prasideda nuo streso.
Pats paprasčiausias pavyzdys, dažnai susinervinus ima skaudėti skrandį. Smegenys, nebesusidorodamos su neigiama informacija, siunčia mums signalą per silpniausią organizmo vietą. Tad smegenims būtina duoti šansą pailsėti, atsipalaiduoti. „Atjunkite” jas sportuodami, giliai kvėpuodami ir koncentruodami dėmesį tik ties atliekamu veiksmu, stebėkite kvėpavimą, susitelkite tik ties teisingu judesio atlikimu ir nepastebėsite, kaip įtampa atslūgs.
Jei norite sustiprėti ne tik fiziškai, bet ir išmokti valdyti emocijas, kovoti su nuovargiu ir tapti pakantesniems stresui, sportas turėtų tapti nuolatiniu jūsų palydovu. Svarbu tik pradėti ir reguliariai sportuoti bent tris savaites, o tada, žiūrėkite, kojos jau pačios neš į sporto salę.
Išsiugdyti priklausomybę sportui galima lygiai taip pat kaip ir saldumynams, tik nauda jums bus kur kas didesnė. Tik ir čia būtina nepamiršti saiko, nes būna žmonių, kurie pradeda intensyviai sportuoti, dega sportu ir po mėnesio pervargsta ir tiesiog perdega. Sportui būtinas reguliarumas, tačiau kokybiško poilsio intarpai taip pat būtini.
