„Tokią šalį gali kurti tik kūrybingi, atviri naujovėms ir iššūkiams, iniciatyvūs, atsakingi, lyderio savybių turintys ir už savo šalį nuoširdžiai „sergantys“ žmonės. Ir visų pirma tie žmonės, kurie tiesiogiai dalyvauja valdant mūsų valstybę, kurie ją kuria tiesiogine šių žodžių prasme – valstybės tarnautojai“, – sako Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento direktorė Jurgita Domeikienė, sutikusi plačiau pakomentuoti valstybės vystymosi žingsnius viešojo valdymo srityje.
Apie kokį viešąjį valdymą, kaip siekiamybę, kalbama Lietuvos pažangos strategijoje, kurios pagrindu parengta Vyriausybės koordinuojama Nacionalinės pažangos programa (NPP), nubrėžianti valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams?
Visų pirma kalbama apie tokį viešąjį valdymą, kuris didina piliečių pasitikėjimą valdžia. Būtent pasitikėjimas yra itin svarbi valstybės pažangos sąlyga. O kokia valdžia pelno žmonių pasitikėjimą? Skaidri, atvira, kompetentinga, atsakinga, rezultatyvi, pateisinanti savo egzistavimą ir piliečių indėlį į ją.
Valdžios institucijos turi sugebėti kurti ir įgyvendinti strategijas – ne formaliai, „popieriuje“, bet pasiekdamos konkrečius, pamatuojamus rezultatus, greitai reaguoti į visuomenės poreikius ir bendradarbiauti tarpusavyje juos tenkinant.
Kokie pokyčiai šioje srityje yra neatidėliotini ir būtiniausi?
Vienas svarbiausių akcentų – turi keistis valdymo kultūra. Reikalinga įdiegti bendravimo ir bendradarbiavimo tarp įstaigų, su piliečiais ir verslu kultūrą – tokią terpę, kurioje vyrautų skaidrumo, aiškumo, pasitikėjimo, rezultatyvumo, kokybės principai. Suprantama – savaime kultūra nesikeičia, o jei ir keičiasi, tai vyksta labai lėtai. Mes turime siekti, kad šis pokytis vyktų jau šiandien – tik greitai besikeičianti, iššūkius įveikianti valstybė gali būti konkurencinga moderniame pasaulyje.
Ar yra numatytas aiškus kelias, kuriuo einant būtų galima pasiekti šių tikslų?
Strategijoje pasiūlytas kelias, kuriuo turime eiti: ugdyti lyderystės ir vadovavimo gebėjimus, įdiegti kompetencijų valdymo modelį, diegti įrodymais pagrįsto valdymo kultūrą, strategiškai valdyti kompetencijas, reikalingas veiklai tobulinti, stiprinti analitinius gebėjimus.
Be abejo, neįgyvendinta strategija – tai tik gražiai surašytas dokumentas. Kad joje aprašyta siekiamybė virstų realybe reikalingi konkretūs žingsniai. Vienu iš tokių žingsnių turėtų tapti naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, gana tiesiogiai atkartojantis strategijoje „Lietuva 2030“ valstybės tarnybai suformuluotas užduotis. Be galo svarbu, kad naujoje įstatymo redakcijoje daugiau dėmesio atsiranda vadovams – jų atrankai, karjerai, skatinimui, vadybinėms ir lyderystės kompetencijoms. Pastarųjų tobulinimas strategijoje paminėtas kaip pirmoji priemonė siekiant strategiškai pajėgios valdžios.
Kitas svarbus uždavinys – kompetencijų modelio diegimas. Reikšminga tai, kad naujame įstatyme numatytame žmogiškųjų išteklių valdymo įrankyje pabrėžiamos ne tik profesinės tarnautojų kompetencijos, bet ir etinės, moralinės, vertybinės – tos, kurios ir turėtų atvesti valstybę į siekiamą tikslą. Iki šiol jos buvo tarsi savaime suprantamos, nutylimos. Bet, kaip teigia įvairios vadybos, veiklos valdymo teorijos, to neužtenka – būtinai konkrečiai įvardyti, ko tikimasi iš darbuotojo, kokios jo savybės yra vertinamos. Ne veltui sakoma: „Kaip tave matuoja, taip tu ir elgiesi.“
Norisi tikėtis, kad naujasis Valstybės tarnybos įstatymas taps kokybiškai naujos valstybės tarnybos pradžia ir visi mes prisidėsime prie jos kūrimo. Nes, pasikartosiu, savaime mažai kas vyksta. Jei norime teigiamų pokyčių, turime jų siekti, ieškoti, galbūt klysti, bet jokiu būdu neplaukti pasroviui.
Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – siekti visuomenės poreikius atitinkančių ir į šalies pažangą orientuotų viešojo valdymo rezultatų.