Opozicinio pilietinio sambūrio „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač pasakojo apie vieną Vitebsko apskrityje gyvenantį jos organizacijos aktyvistą, kuris atsisakė važinėti į Lietuvoje organizuojamus seminarus bei konferencijas, nes tiki, kad ten gyvena „banderovcai“ ir kitokie nacionalistai.
„Sakau jam: Nikolajau, tu juk šimtą kartų buvai Lietuvoje, Vilniuje užrištomis akimis rastum kelią. Bet jis žiūri rusišką televiziją ir jam staiga susišviečia, kad jo paties patirtis nėra teisinga ir nugali propagandos sukurtas pasaulio paveikslėlis“, – sakė O. Karač.
Laisvės nėra
„Mūsų namai“ vadovė teigė, kad žiniasklaidos laisvė – viena didžiausių problemų Baltarusijoje. Žiniasklaidos laisvės indeksas tai, be abejonės, patvirtina: šalis jame užima 157 vietą iš 180 ir net yra penkiomis pozicijomis žemiau už Rusiją.
Pernai nepriklausomo sociologijos profesoriaus Andrejaus Vardomackio atliktas tyrimas parodė, kad net 89 proc. baltarusių informaciją gauna iš Rusijos visuomenės informavimo priemonių.
Negana to, ja pasitiki 40 proc. apklaustųjų, ir tai yra dvigubai daugiau nei pasitikinčiųjų Baltarusijos žiniasklaida. Nepriklausoma baltarusiška žiniasklaida pasitiki vos 9 proc. respondentų.
„Kaip žinote, rusiška žiniasklaida šiandien labai smarkiai dreifuoja propagandos link. Išties, jei žmogus ilgai žiūri tą televiziją, jo smegenyse prasideda nepataisomi pokyčiai“, – komentavo O. Karač.
Problemų nemato
Kitaip kalbėjo Naugarduko regioninės televizijos „Novo TV“ žurnalistė Irina Chodor. Ji užtikrintai aiškino, kad baltarusiai turi didelį skirtingų informacijos šaltinių pasirinkimą.
„Yra daug regioninių televizijų, Minske įsikūręs nacionalinis transliuotojas „Baltarusija 1“, bet populiarūs ir rusiški kanalai „RTR“, „NTV“. Turime labai didelį televizijos kanalų paketą. Pavyzdžiui, mūsų kabelinės televizijos tiekėjas „Beltelecom“ leidžia žiūrėti 96 programas, nuolat atsiranda ko nors naujo. Žmonės žiūri ir palydovinę televiziją“, – pasakojo ji.
I. Chodor teigė, kad baltarusiai naujienas sužino iš pačių įvairiausių žinių laidų – tiek rusiškų, tiek baltarusiškų. „Žiūri ir „Euronews“, – pridūrė žurnalistė.
Vladimiru Vasilijevičiumi prisistatęs pakelės prekeivis teigė, kad žiūri įvairius televizijos kanalus.
„Man svarbiausia, kad būtų taika. Juk maisto užteks visiems“, – atsakė jis, paklaustas, ką galvoja apie karą Ukrainoje.
Georgijaus juostelę pašnekovas tikino įsisegęs tik dėl to, kad ją jam kažkas padovanojo.
„Man ji reiškia pergalę prieš nelaimę. Kokia tai buvo nelaimė, kiekvienas nusprendžia pats“, – sakė Vladimiras, bet nesutiko, kad po to sekė dar viena nelaimė, dar vadinama Sovietų Sąjunga.
Sunku pasiekti
O. Karač sakė, kad ją žiniasklaidos padėtis Baltarusijoje labai liūdina. Juolab, kad jau lapkričio pabaigoje vyks eiliniai prezidento rinkimai, o jos organizacijai tokioje aplinkoje labai sunku pateikti savo pozicijas šaliai svarbiais klausimais.
„Jei apie mūsų organizaciją praneša nepriklausomi Baltarusijos žurnalistai, jais mažai, kas tiki. Rusijos žiniasklaida apie mus kalba labai keistai, o Baltarusijos – išvis ignoruoja. Dėl to mums kyla labai rimtas iššūkis – kaip turime komunikuoti su savo tikslinėmis grupėmis, kaip galime su tais žmonėmis dirbti, norėdami įgyti jų pasitikėjimą“, – kalbėjo pašnekovė.
A. Vardomackio tyrimas taip pat atskleidė, kad daugiau nei 40 proc. žmonių pasitiki informacija, kurią gauna vienas iš kito. Dėl to O. Karač aktyviai dirba socialiniuose tinkluose ir kitaip bendrauja su žmonėmis.
„Kita vertus, jei kaimynas žiūri rusišką televiziją, tai ji per privačius pokalbius vis tiek prasismelkia į aplinkinių galvas“, – sakė baltarusė.
Ji tikino, kad jei šalyje vyktų referendumas, kam Balturusija turėtų priklausyti, rusiškos žiniasklaidos paveikti žmonės ir balsuotų, kad nori būti Rusijos dalimi.
„Tokio pobūdžio manipuliacijos labai pavojingos. Nepriklausomai žiniasklaidai reikia galvoti, kaip atsikovoti žmonių dėmesį ir pasitikėjimą. Labai norėčiau, kad ja pasitikėtų labiausiai“, – dėstė O. Karač.