Paryžiaus šiaurės vakaruose esančiame Kliši (Clichi) rajone gyvenęs S. Nyuiadzi, kaip ir visi vaikai, svajojo apie platų pasaulį ir jame laukiančius nuotykius. Šalyje, kuri garsėja viena geriausių futbolo lygų visoje Europoje, dauguma vaikų užaugę nori užsiimti vienintele profesija – būti futbolininku. Todėl visai nenuostabu, kad „Žalgiriui“ atstovaujantis saugas – ne išimtis.
Kaip ir pridera tikram paryžiečiui, S. Nyuiadzi palaikė Paryžiaus „Saint Germain“ klubą. Nė vienų rungtynių nepraleisdavęs prancūzas tyliai svajodavo vieną dieną tapsiantis tokio pat garsumo futbolininku, kaip ir mylimos komandos žaidėjai. Tačiau jį labiausiai žavėjo ne tuometinis Paryžiaus komandos dievaitis ir daugelio kamuolio virtuozu vadinamas Ronaldinho.
„Žaisdami su draugais dažnai apsimesdavome garsiais žaidėjais, taip iškeldavome sau tikslą būti panašiais į juos. Tai būdavo tiesiog juokai, bet taip viskas prasidėjo. Visi norėjo būti kaip Ronaldinho ar Rivaldo, o man labiausiai patiko Samuelis Eto‘o. Kai žaisdavome kieme futbolą, visada bandydavau pakartoti jo judesius. Aš net gi pradėjau žaisti puolėjo pozicijoje. Mėgau pelnyti įvarčius“, - vaikystės prisiminimais dalinosi žalgirietis.
S. Nyuiadzi pasakojo, kad nepraleisdavo nė vienų tuometinės FC „Barcelona“, kurioje ir žaidė S. Eto‘o, rungtynių, o labiausiai įsiminęs mačas žalgiriečiui buvo UEFA Čempionų lygos finalas Prancūzijoje 2006 metais prieš Londono „Arsenal“ klubą. Jose 2:1 triumfavo ispanai, o įvartį įmušęs žalgiriečio idealas tapo naudingiausiu rungtynių žaidėju.
„Turėjome įprotį rinkti patinkančių futbolininkų plakatus. Visa mano kambario siena buvo jais nukabinta. Atsiradus naujiems, senus tekdavo nukabinti, nes tiesiog nebebūdavo laisvos vietos“, - prisiminė S. Nyuiadzi.
Sulaukė skautų dėmesio
Futbolą dabartinis „Žalgirio“ komandos narys pradėjo žaisti būdamas 11 metų. Tada S. Nyuiadzi prisijungė prie tuo metu niekam nežinomos vietinės rajono komandos, kuri treniruodavosi vos 2-3 kartus per savaitę, o savaitgaliais rungtyniaudavo regioniniame futbolo mėgėjų čempionate.
„Turėjome nuostabų trenerį – Sebastianą Cole'ą. Jis mus mokino, kaip reikia gyventi kartu ir gerbti vienas kitą. Kitas treneris, Guy Grognet'as, taip pat mokė, kaip elgtis aikštėje, kaip reikia žaisti sąžiningai ir atiduoti visas jėgas. Dar vis esu jiems labai dėkingas, nes iš jų išmokau futbolo pagrindų bei daug kitų reikalingų dalykų“, - pasakojo prancūzas.
Po metų iš ką tik futbolą pradėjusių žaisti vaikų surinkta komanda regioniniame Paryžiaus jaunimo čempionate pradėjo kaip lygūs su lygiais žaisti su tokių garsių klubų, kaip „Saint-Germain“, „Bordeaux“ ar „Racing“ futbolo akademijų auklėtiniais.
„Be jokios patirties ar žaidimo kokybės pradėjome laimėti rungtynes, iškovojome to čempionato taurę. Tada visi pradėjo kalbėti apie mus: kad turime gerą komandą ir puikiai žaidžiame. Į mūsų rungtynes atvykdavo daug skautų, kurie stebėdavo mūsų žaidimą.
Po šio čempionato maždaug 5-6 komandos žaidėjai iškeliavo į įvairias futbolo akademijas. Aš sulaukiau kvietimo iš „Nice“ klubo, pora žaidėjų pateko į Paryžiaus „Saint-Germain“ futbolo akademiją“, - prisiminė futbolininkas.
Treniravosi su futbolo žvaigždėmis
Į Nicos miesto komandos futbolo akademiją S. Nyuiadzi išvyko būdamas vos 13 metų. Nica – penktas pagal dydį Prancūzijos miestas, įsikūręs šalies pietų pakrantėje prie Viduržemio jūros. 700 kilometrų nuo Paryžiaus nutolusiame mieste jam teko gyventi vienoje vietoje su 60 vaikų, kurie taip pat troško tapti profesionaliais futbolininkais.
„Gavęs laišką iš „Nice“ klubo akademijos pagalvojau, kad turiu puikią galimybę tapti profesionaliu žaidėju. Tėvas manęs paklausė, ar noriu ten keliauti, o aš galėjau atsakyti tik vienaip: tai yra mano svajonė“, - savo apsisprendimą palikti tėvų namus prisiminė žaidėjas.
Ilgainiui S. Nyuiadzi turėjo prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo: akademijos auklėtiniai keldavosi anksti ryte, iki pietų semdavosi žinių mokyklos suole, o vėliau keliaudavo į treniruočių aikštes, kur liedavo prakaitą prižiūrimi akademijos trenerių. Savaitgaliais jaunųjų futbolininkų laukdavo išbandymas rungtynių metu. Vieniems tai galbūt atrodo kaip tobulas gyvenimas, tačiau daugeliui tai būdavo rimtas iššūkis, kurį išlaikydavo ne visi.
„Pamenu, iš pradžių kambaryje gyvenau su dviem vaikinais, kurie akademiją paliko vos po poros savaičių. Jie nepakėlė gyvenimo be savo tėvų ir, tiesiog, palūžo. Kai esi toli nuo namų, tada įgauni daugiau pasitikėjimo savimi, jėgos ir pagarbos kitiems. Akademijoje buvo sunku, tačiau kai pamatydavau profesionalų komandos žaidėjus, norėdavau būti jų vietoje ir tokia mintis man padėdavo eiti pirmyn.
Mačiau, kaip žaidėjai palikdavo akademiją po metų ar dvejų, nes klubas manė, kad jie nėra pakankamai geri. Kai kurie tiesiog išvykdavo dėl to, kad pasiilgdavo savo šeimos. O aš kantriai siekiau savo tikslo“, - pasakojo S. Nyuiadzi.
„Nice“ klubas ne tik nuolatos dalyvauja aukščiausiame Prancūzijos „Ligue “1 čempionate, bet ir yra išauginęs tokių pasaulinio lygio žaidėjų, kaip Hugo Llorisas (Londono „Tottenham Hotspurs“, Anglija), Davidas Ospina (Londono „Arsenal“, Anglija) ar Loicas Remy (Londono „Chelsea“, dabartinis Anglijos „Premier“ lygos čempionas). Su pastaraisiais futbolininkais S. Nyuiadzi teko treniruotis toje pačioje Nicos klubo akademijoje.
„Vienerius metus su L. Remy dalinomės tuo pačiu kambariu. Kartu treniruodavomės, visada gaudavau iš jo vertingų patarimų. Vėliau dažnai stebėdavau jį žaidžiant rungtynėse, nors pačiam tekdavo likti ant atsarginių suolo.
Su D. Ospina nebuvome geriausi draugai, tačiau pamenu, kad esu jam įmušęs nemažai įvarčių, o dabar jis viename stipriausių pasaulio klubų. Tai man visada primena, kad vieną dieną ir aš galiu praverti vieno iš didžiausių Europos klubų duris, tereikia tikėti savo svajone ir sunkiai dirbti“, - su šypsena futbolo akademijos laikus prisiminė žalgirietis.
Vingiuotas kelias pirmyn
2011-ais S. Nyuiadzi pasirašė pirmą savo profesionalaus futbolininko kontraktą su „Nice“ klubu, tačiau vos kartą pasirodęs aikštėje po metų prancūzas nutarė palikti gimtinę ir ieškoti laimės svetur.
„Prancūzijoje yra labai sunku patekti į profesionalų klubą, nes šioje šalyje yra per daug gerų žaidėjų. O kai esi jaunas, daug šansų negauni. Tuo metu klubui buvo sunkūs laikai, jis vos neiškrito į žemesnę lygą. Per metus pasikeitė net trys treneriai, kurie man galimybės taip ir nesuteikė. Nenorėjau likti Prancūzijoje ir žaisti prastoje komandoje, todėl mielai priėmiau pasiūlymą keliauti į Bulgariją“, - pasakojo futbolininkas.
Tačiau karjera Sofijos CSKA klube žaidėjui taip pat nenusisekė. Komandą sezono metu kankino finansinės ir administracinės problemos, buvo pakeisti net keturi treneriai. S. Nyuiadzi Bulgarijos čempionate sužaidė 10 rungtynių, o vėliau patyrė sunkią traumą.
„Dėl šių problemų nusprendžiau palikti klubą. Buvau jaunas ir norėjau užtikrintumo, gerų sąlygų, taip pat žaisti. Jaučiau, kad norėdamas tobulėti tame klube likti nebegalėjau. Persikėlimas į Lietuvą buvo tikra atgaiva“, - prisiminė futbolininkas.
Dėl svajonės nebijo šalto speigo
2013-ais į Lietuvą atkeliavęs ir prie Vilniaus „Žalgirio“ prisijungęs S. Nyuiadzi per šį trumpą laiką spėjo iškovoti du „SMScredit.lt A lygos“ čempiono titulus, taip pat skynė trofėjus LFF taurės ir supertaurės turnyruose. Futbolininkas pasižymėjo aštriais reidais aikštės kraštuose, kurių metu pelnė 16 įvarčių ir atliko 17 rezultatyvių perdavimų.
„Atvykęs į Lietuvą norėjau žaisti, parodyti ką moku ir dar daugiau visko išmokti. Dėl „Žalgirio“ pasiūlymo nedvejojau, nes tai yra geriausia šalies komanda. Klubas turi gerą administraciją ir konkurencingą sudėtį.
Iškovoti trofėjai padeda įgauti vis daugiau pasitikėjimo. Pelniau įvarčių, atlikau gerų perdavimų, turėjau sužeidimų, tačiau atsigavau. Ištvėriau šaltas žiemas. Nepaisant visko, dar vis esu Vilniuje ir man patinka čia gyventi“, - pasakojo žalgirietis.
Tačiau šaltis, pasak šiltuose kraštuose gimusio (S. Nyuiadzi gimimo vieta – Togas, Afrika) ir didžiąją gyvenimo dalį gyvenusio futbolininko, nėra kliūtis. Jį ištverti padeda žalgiriečio širdies draugė, kuri su juo keliauja visur, kur pasisuka žaidėjo karjera.
„Jai patinka nuotykiai ir kelionės, todėl su manimi keliauja visur ir visada. Gimtajame Monake ji turi verslą, kurį gali prižiūrėti būdama toli nuo Prancūzijos, todėl persikėlė kartu gyventi į Lietuvą. Jos palaikymas man labai padeda siekti užsibrėžto tikslo“, - tikino S. Nyuiadzi.
